Trūksta aiškumo

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, kalbėdamas apie naujuosius mokesčius ir siūlomą 2020-ųjų metų biudžeto projektą, pirmiausia aptarė ekonominę situaciją pasaulyje, kuri, kaip teigė, nėra labai gera.

„Mes matome ekonomikos augimo lėtėjimą, matome, kad Vokietijos pramonė yra giliausioje recesijoje nuo 2009 m., o ji yra pagrindinė Lietuvos eksporto rinka.

Nerimo ženklų yra iš daugelio pasaulio regionų“, – taip apibendrindamas tendencijas kalbėjo jis bei užsiminė, kad prognozės taip pat nedžiugina, mat Lietuvos ekonomikos augimas kitąmet gali nesiekti 2,5 proc., o biudžeto perteklius tik dar labiau slopina ekonomikos augimą, o didesni mokesčiai tik smarkiau prislegia vartojimą ir investicijas.

„Atsakymas, ar mokesčių reforma, nors jos taip nevadinčiau, verda prie gerovės valstybės, ar prie chaoso, yra visiškai akivaizdus.

Aš neatsimenu, kada valstybė buvo tokiame chaose, kokiame yra dabar, prie šio biudžeto tvirtinimo proceso.

Iki naujų metų likus trims savaitėms nėra aiškumo, kokius mokesčius reiks mokėti nuo sausio 1 dienos, jau nekalbant, kad dalis pasiūlytų mokesčių yra eksperimentiniai ir drąsiai galime sakyti, niekur nepasiteisinę“, – sakė ekonomistas.

Pasak jo, tai liečia ir prekybos mokestį, kurio pavyzdį, kaip teigė, galime matyti Lenkijoje.

„Lenkijoje jis yra suspenduotas, nes Europos Komisija jį pripažino neteisėtu ir diskriminuojančiu. Vyksta teisiniai procesai dėl tokio mokesčio teisėtumo, o mes jį svarstome visai kitokiame kontekste.

O ką mes norime pranešti pasauliui? Kad įšokame į galimai nelegalių mokesčių traukinį?“, – klausė jis.

Kalbėdamas apie buvusį bankų aktyvų mokestį, o dabar jau ir siūlomą diferencijuoto pelno mokestį, jis tikino, kad jį šiandien vertinti labai sunku, nes nėra matyti gerų pavyzdžių.

„Pasižiūrėkime TVF 2016 m. ataskaitą Lenkijai, ką jiems parašė...

Taip pat svarbu, pelno mokesčio diferencijavimas pagal sektorių. Turiu rimtų abejonių, ar jis neprieštarauja Lietuvos Konstitucijai, ES teisei. Tai koks signalas siunčiamas visuomenei? Tai sėkmės mokestis, kuomet gali pelno mokestį diferencijuoti, jei tai mažiau populiarus sektorius“, – sakė N. Mačiulis.

Jis pabrėžė matantis norą didinti perskirstymą per biudžetą, tačiau tai Lietuvai reikėtų daryti legaliais būdais, o ne, kaip sakė, eksperimentiniais, kurie gali grįžti bumerangu.

„Man atrodo, kad norint perskirstyti daugiau per biudžetą, reikia pradėti nuo bazinių higienos veiksmų, ką sako valstybės kontrolė“, – sakė jis.

Gerovės valstybei pajamas reikia didinti ne 100 mln. Eur

Apie kuriamą gerovės valstybė ir valdžios mokestinius planus pasisakė ir ekonomistas prof. Romas Lazutka.

Jis teigė, kad mokesčių reformos, apie kurias šiandien tiek daug diskutuojama, jos yra tik smulkmenos lyginant su gerovės valstybės ilgalaike raida ir tai iš principo yra mažai susiję dalykai.

„Tai jie nei užlopys gerovės valstybės stogą, nei sugriaus tą gerovės valstybę“, – taip apie situaciją dėl naujų mokesčių įvedimo kalbėjo R. Lazutka.

„Kadencija baigiaisi, artėja naujų rinkimų metas, reikia kalbėti apie didesnius dalykus, ne tai, kaip padidinti valstybės pajamas 100 mln. Eur, o kaip padidinti 2 mlrd. Eur. Tai- esminis klausimas ateičiai“, – sakė jis.

Bendrai kalbėdamas apie gerovės valstybės kūrimą jis sakė, kad jos kūrimas – istorinis raidos procesas bei kelias tarp laisvos rinkos kapitalizmo ir komunistinės sistemos.

Romas Lazutka
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

„Kito kelio nelabai yra. Todėl, kad žmonės pereina įvairius gyvenimo etapus, nuo pirmo buteliuko iki paskutinio (nuo vaikiško buteliuko iki lašelinės – red. past.) ir tam tikrose gyvenimo etapuose jie negali patys užsitikrinti pragyvenimo ir padengti savo vartojimo paslaugų kaštų ir apsirūpinti pajamomis, o rinkos veikia prastai: sveikatos draudimo, pensijų sritis, švietimas, jos iš esmės neveikia plačiu mastu ir todėl mes turime civilizuotas šalis, kurios yra gerovės valstybės“, – taip bendraisiais principais gerovės valstybės veikimą aiškino jis bei pridūrė, kad Lietuva yra pasmerkta turėti savo gerovės valstybę, tačiau jai stinga lėšų.

„Apie mokesčių reformą, kas yra pasiūlyta: yra bankų, prekybos įmonių (apmokestinimo red.) pasiūlymai iš Seimo, yra Vyriausybės siūlymai dėl neapmokestinamojo dydžio plėtimo NT mokesčiui, automobilių mokesčiui ir Prezidento pasiūlymai.

Atkreipsiu dėmesį, kad kalbos yra apie keliolika, keliasdešimt milijonų eurų. Tai yra 1-3 proc. nuo to, ko mums stinga, jei bandytume gerovės valstybę finansuoti taip, kaip kitos pokomunistinės šalys finansuoja.

Tai reiškia, kad tie pasiūlymai yra menkučiai ir jie nenusipelno tokio didelio dėmesio, jei mes kalbame apie gerovės valstybės plėtrą, o jeigu apie chaosą, kad viskas siūloma greitai, tada taip“, – kalbėjo R. Lazutka.

Kišenes patuštins ir gyventojams

Nepriklausomo viešosios politikos analizės centro ESTEP ekspertai jau kiek anksčiau atliko bei pristatė stambios prekybos mokesčio įstatymo projekto tyrimo rezultatus bei kaip jie paveiktų kiekvieno iš mūsų gyvenimą.

Tada ekspertas Titas Budreika teigė, kad naujasis mokestis yra labai panašus į pridėtinės vertės mokestį (PVM) bei tikino, kad tokius pokyčius ypač pajustų gyventojai.

Jo teigimu, maisto kainos išaugtų 13 proc. daugiau nei augtų neįvedus mokesčio.

„Maisto produktai sudaro apie 20 proc. visų vidutinio gyventojo išlaidų, tai taikydami mokestį mes papildomai apmokestiname pirmo būtinumo prekes, o tai reiškia, kad maistui išleisime daugiau, o išlaidas turėsime sumažinti kitur, kituose segmentuose“, – kalbėjo jis.

Pasak T. Budreikos, didžiausią neigiamą poveikį pajustų skurdžiausiai gyvenanti Lietuvos klasė, nes jų išlaidos maistui sudaro reikšmingiausią išlaidų dalį.

„Šeima, kuri išleidžia maistui ir gėrimams apie 400 Eur per mėnesį, papildomai per metus išleistų apie 27-28 Eur, o kitoms prekėms dar 12 Eur.

Nors suma, bendrai, apie 40 Eur per metus neatrodo didelė, valstybės mastu tai yra apie 50 mln. Eur išleistų lėšų realiai nusiperkant tą patį produktą, nes jie savaime nuo mokesčio nepagerės, tiesiog už tą patį produktą sumokėsim žymiai daugiau“, – sakė jis.

Daugiau galite skaityti čia.

DELFI primena, kad pirmadienį dėl automobilių ir prekybos centrų bei bankų turto apmokestinimo spręs ir Seimo biudžeto ir finansų komitetas, o antradienį viso 2020-ųjų biudžeto projekto imsis ir Seimas.