Europos Komisijos vertinimu, dėl 22 eurų lengvatos Bendrija per metus netenka apie 1 mlrd. eurų PVM, o dėl piktnaudžiavimo šia lengvata dar 4 mlrd. eurų.

Kaip pasakojo konsultacijų bendrovės „Rodl & Partner“ vidaus mokesčių skyriaus vadovas Mantas Mališauskas, gana įprasta, kad siuntose iš trečiųjų šalių būna neteisingai nurodoma kaina arba jos deklaruojamos kaip dovana. Tačiau panaikinus lengvatą, sukčiauti tokiu būdu nebepavyks.

Mokės nuo 1 cento

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, jei prekės vertė nesiekia 22 eurų, PVM mokėti nereikia.

Jei prekė viršija 22 eurus, bet nesiekia 150 eurų, tuomet reikia susimokėti PVM. Lietuvoje standartinis šio mokesčio tarifas yra 21 proc., 9 proc. reikia mokėti už knygas.

Jei prekės vertė yra didesnė nei 150 eurų, tuomet reikia mokėti ne tik PVM, bet ir muitą, kuris priklauso nuo prekės rūšies. Už siuntą dar gali tekti susimokėti akcizą, jei joje yra alkoholio arba tabako.

Prie galutinės 150 eurų viršijančios siuntos kainos dar gali prisidėti muitinės procedūrų mokestis, kurį skaičiuoja ją transportuojanti įmonė – pavyzdžiui, Lietuvos paštas.

DELFI pašnekovai sakė, kad muitų srityje šiuo metu pokyčių nenusimato. Tuo metu dabartinė PVM tvarka po metų pasikeis iš esmės.

Kaip nurodė Muitinės departamento komunikacijos skyriaus vedėjas Vitas Volungevičius, nuo 2021 metų sausio 1 dienos Lietuvos gyventojai, importuodami į Lietuvą siuntas (prekes), jau nuo vieno euro cento (0,01 euro) privalės mokėti 21 proc. importo PVM.

„Neapmokestinamų siuntų iki 22 eurų nuo 2021 metų sausio 1 dienos nebus“, – sakė jis.

Teigiama įtaka

Muitų klausimais konsultuojančios įmonės „Muita“ atstovė Jovita Dobrovolskienė DELFI sakė, kad ES Taryba yra įvertinusi tiek teigiamus, tiek neigiamus lengvatos panaikinimo aspektus.

„Taip, siuntų iki 150 eurų kainos kils. Tai logiška, jei prisideda mokestis, paprastai kainos kyla.

Tačiau matomas ir teigiamas poveikis, kai dėl to susivienodins ES ir ne ES verslo sąlygos. Turėtų padidėti konkurencingumas ir rinka savaime turėtų pasireguliuoti“, – sakė ji.

Pašnekovė svarstė, kad dėl to gali padidėti žaidėjų rinkoje skaičius.

„Dėl to kainos turėtų nusigludinti bendrame rezultate. Nuo 2021 metų, tikėtina, kainuos daugiau. Aišku, kainos priklauso nuo pardavėjo“, – sakė J. Dobrovolskienė.

Sukčiauti nepavyks

Naujosios elektroninės prekybos apmokestinimo PVM taisyklės priimtos dar 2017 metais.

Tuomet skelbta, kad sukčiavimo PVM srityje vykdant nuotolinę prekybą ES mastas siekia 5 mlrd. eurų per metus.

„Apie 150 mln. nedidelių siuntų importuojama jų nemokestinant PVM ir yra galimybių piktnaudžiauti dabartine sistema. Jei ES įmonės turi taikyti PVM nepaisant parduodamų prekių vertės, importuojamoms prekėms taikoma išimtis ir jų vertė dėl to dažnai būna sumažinama“, – skelbiama oficialiame pranešime.

M. Mališauskas pasakojo, kad šiandien perkant iš Kinijos yra galimybė susitarti su pardavėju, kad jis nurodytų mažesnę kainą.

„Tai daroma labai stambiu mastu. Tai labiau taisyklė – pardavėjai patys nurodo mažesnę prekių vertę, nors jų to net neprašo. Taip daro lengva ranka, nes jie neatsako, neturi jokios atsakomybės. Jie nurodo vertę, išsiunčia ir viskas. Jie daugiau nefigūruoja.

Atvykusi į Lietuvą, ta prekė arba praeina per muitinę kaip mažos vertės siunta, arba muitinė peržiūri atidžiau, nustato, kad tos prekės vertė yra didesnė. Tada paprašo dokumentų ir perskaičiuoja“, – DELFI sakė jis.

M. Mališauskas nurodė, kad nuo 2021 metų prekių pardavimo platformos, pavyzdžiui, „Aliexpress“, turės registruotis vienoje arba daugiau ES šalių.

„Turės surinkti PVM ir jį sumokėti skirtingose valstybėse. Tai reiškia, kad pati platforma bus atsakinga už teisingų duomenų nurodymą, nepiktnaudžiavimą. Turės to vengti, kitaip grės baudos ir delspinigiai, kiti dalykai“, – sakė jis.

Specialistas dėstė, kad PVM bus taikomas valstybėje narėje, į kurią prekės siunčiamos.

„Bus galimybė PVM sumokėti toje valstybėje, kur esi užsiregistravęs, o tada mokesčių administratorius PVM perves į kitą valstybę narę, į kurią prekės buvo siunčiamos.

Pavyzdžiui, jei internetinė parduotuvė registruota Lietuvoje ir per ją prekės parduodamos į Vokietiją, o ateina iš Kinijos, tada parduotuvė vis tiek turės skaičiuoti vokišką PVM, bet galės jį pervesti lietuviškai Mokesčių inspekcijai. Taip deklaruoti sandorį, o galiausiai PVM nukeliaus vokiečių mokesčių administratoriui“, – aiškino M. Mališauskas.

Mantas Mališauskas

Daugiausiai pigių siuntų

Lietuvos pašto korporatyvinių reikalų departamento vadovė Vaida Budrienė DELFI anksčiau yra sakiusi, kad 2019 metų antrąjį ketvirtį jau buvo persiųsta 12 mln. siuntų (palyginimui, per visus 2018 metus buvo persiųsta 13 mln. siuntų), daugiausiai iš Kinijos.

Remiantis Lietuvos pašto užsakymu bendrovės „Berent Research Baltic“ atliktu visuomenės tyrimu, lietuviai dažniausiai siunčiasi nebrangius siuntinius.

„Vidutiniškai už 30 eurų kas mėnesį į „LP Express“ terminalus siunčiasi 42 proc., iki 60 eurų – 31 proc., 90 eurų – 11 proc., 120 eurų – 6 proc. apklaustų mūsų klientų“, – pranešime cituojamas Lietuvos pašto rinkodaros ir pardavimų direktorius Norbertas Žioba.

Tyrimas dar parodė, kad Lietuvos gyventojai dažniausiai atsisiunčia drabužių, elektronikos prekių ir parfumerijos bei kosmetikos.

„Lojaliausi šių prekių pirkėjai – tarnautojai, namų šeimininkės, ūkininkai ir darbininkai iš mažesnių miestų“, – rašoma pranešime.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (666)