Prilygino PVM tarifui
Kalbėdamas apie naująjį galima stambios prekybos mokestį ESTEP ekspertas Titas Budreika sakė, kad naujasis mokestis yra labai panašus į pridėtinės vertės mokestį (PVM).
Jis tikino, kad šiuo metu Lietuvoje galiojantis 21 proc. PVM tarifas maisto produktų prekėms yra vienas didžiausių visoje Europos Sąjungoje (ES), nors visos ES PVM vidurkis siekia vos 12,5 proc.
„Jei mokestis bus įvestas, tai galima traktuoti, kad Lietuvoje PVM tarifas bus 22 proc.
Latvija turi 21 proc. tarifą, bet Lenkija turi tik 5 proc. tarifą maistui, o tai reiškia, kad žmonės maisto prekių dar labiau vyks į Lenkiją“, – lygino jis bei užsiminė, kad yra tokių šalių, kuriose PVM tarifas maistui yra lygus nuliui ir išvis nėra taikomas.
Specialistas pasakojo ir tai, kad toks stambios prekybos mokesčio projektas yra sukurtas padidinti valstybės biudžeto įplaukas, tačiau dėl šio mokesčio įvedimo Lietuvoje infliacija padidėtų 0,2 proc.- 0, 3 proc.
Anot eksperto, įdomu ir tai, kad šis mokestis, nors yra vadinamas stambios prekybos mokesčiu, bus taikomas ir vidutiniams verslas, tad toks valdančiųjų neapsižiūrėjimas paprasčiausiai yra neprofesionalus.
„Rengdami mokestį jie galvojo, kad jis bus taikomas tik maisto prekybos tinklams, bet dėl projektuose naudojamos leksikos jis palies ir kitus. Tai ir mobiliųjų ryšių operatoriai ir netgi nekilnojamo turto pardavėjai“, – kalbėjo specialistas.
Tiesa, anot jo, kas tiksliai turėtų mokėti tokį mokestį, kol kas nežino net pati Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), kuri, T. Budreikos teigimu, neturi tikslaus įmonių sąrašo.
Tuštės gyventojų kišenės
Pasak ESTEP eksperto, jeigu įstatymas bus priimtas, pokyčius gyventojai tikrai pajus. Jo teigimu, maisto kainos išaugtų 13 proc. daugiau nei augtų neįvedus mokesčio.
„Neigiamos poveikis bus visai ekonomikai. Jei įstatymas bus priimtas, realus BVP augimas sumažės. Per trijų metų laikotarpį bendras realus BVP sumažės 140 mln. Eur, o tai reiškia, kad kaip valstybė mes prarasime dalį pinigų“, – skaičiavo jis.
Tiesioginį įstatymo poveikį pajus ir gyventojų kišenės.
„Maisto produktai sudaro apie 20 proc. visų vidutinio gyventojo išlaidų, tai taikydami mokestį mes papildomai apmokestiname pirmo būtinumo prekes, o tai reiškia, kad maistui išleisime daugiau, o išlaidas turėsime sumažinti kitur, kituose segmentuose“, – kalbėjo jis.
Pasak T. Budreikos, didžiausią neigiamą poveikį pajus skurdžiausiai gyvenanti Lietuvos klasė, nes jų išlaidos maistui sudaro reikšmingiausią išlaidų dalį.
„Šeima, kuri išleidžia maistui ir gėrimams apie 400 Eur per mėnesį, papildomai per metus išleistų apie 27-28 Eur, o kitoms prekėms dar 12 Eur.
Nors suma, bendrai, apie 40 Eur per metus neatrodo didelė, valstybės mastu tai yra apie 50 mln. Eur išleistų lėšų realiai nusiperkant tą patį produktą, nes jie savaime nuo mokesčio nepagerės, tiesiog už tą patį produktą sumokėsim žymiai daugiau“, – sakė jis.
Tiesa, jo teigimu, toks mokestis šiandien nėra taikomas nė vienoje ES šalyje.
Apie planuojamą mokestį pasisakė ir ekonomistas Vaidas Navickis.
„Didžiausia problema, kad jis labiausiai paveiks skurdžiausiai gyvenančius žmones, žmones, kurie gauna mažai pajamų ir jas išleidžia maistui.
PVM Lietuvoje maistui ir taip labai didelis. Turime mažus atlyginimus, mažas pensijas, o šis mokestis dar labiau pablogins situciją“, – sakė jis.
Reikštų ir bankrotą
DELFI primena, kad prekybos tinklų mokesčiu siekiama, kad nuo 2020 metų daugiau nei 2 mln. eurų mėnesinių pajamų už prekes iš gyventojų gaunančios įmonės nuo šią ribą viršijančios sumos mokėtų 1 proc. mokestį.
Numatytos išimtys pajamoms iš prekybos vaistais, energija ar jos produktais (pavyzdžiui, degalais).
Finansų ministerija buvo paskaičiavusi, kad iš šio mokesčio būtų surenkama 31,9 mln. eurų, skaičiuota, kad mokestį mokėtų 27 įmonės. Tačiau anksčiau Vyriausybės posėdyje dalyvavusi Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Vainienė tikino, kad mokestį mokėtų daug daugiau įmonių.
Tada ji taip pat teigė, kad remiantis 2018 m. duomenimis, mokestį mokėtų 92 įmonės, o jų apyvarta – 11,1 mlrd. eurų. Tad, jos teigimu, būtų surenkama daug daugiau į biudžetą nei 32 mln. eurų.
Apie naują mokestį jau yra pasisakiusios ne viena potencialių jo mokėtojų įmonių, o štai ELTAI „Avitelos prekybos“ vadovas Rolandas Rimkevičius taip pat tikino, kad stambios prekybos mokestis įmonei reikštų bankrotą.
„Avitelos prekybos“ pelnas paskutinius trejus metus nesiekė 1 proc., tai reikštų mums toks mokestis bankrotą. Tai šitoje vietoje nukentėtų ne tik vartotojas, nes didieji monopolistai dar sustiprintų savo pozicijas. Nukentėtų ir tie gyventojai, kurie turi įsigiję prekes, kuriems nebegaliotų garantijos, jų skaičiuojama apie 170 tūkst. Darbuotojų yra apie 300“, – anksčiau Seimo Biudžeto ir finansų komiteto klausymuose sakė R. Rimkevičius.
