Išsakė nuomonę
Spalio 17–28 dienomis visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko visuomenės apklausą, kuri parodė, ką apie planuojamus automobilių taršos mokesčius mano ir kokių jų norėtų lietuviai.
Gyventojų buvo klausiama, ar toks mokestis galėtų paskatinti vairuotojus persėsti prie švaresnių transporto priemonių vairo bei kaip jis paveiktų naudotų automobilių kainas.
Tyrimo metu nustatyta, kad gyventojai linkę teigti, jog planuojamas priimti taršos mokestis nepaskatins arba greičiausiai nepaskatins jų rinktis mažiau taršų automobilį; taip manė daugiau negu pusė – 65,2 proc. apklaustųjų.
Dar 20,2 proc. teigė, kad mokestis greičiausiai juos paskatintų rinktis mažiau taršią transporto priemonę, o kad lietuviai imsis permainų ir vairuos švaresnius automobilius, pasisakė 3,3 proc. apklaustųjų. 11,3 proc. teigė nežinantys arba neturintys nuomonės.
DELFI taip pat klausė, koks automobilių taršos mokestis gyventojams būtų priimtinesnis. Daugiausia pasisakė už tai, kad mokestis būtų įskaičiuotas į degalų kainą; taip manė 28 proc. gyventojų. Dar 26,5 proc. teigė, kad mokestis turėtų priklausyti nuo automobilio galingumo, dalis tikino, kad galėtų būti mokama fiksuota metinė 50 Eur (21,4 proc.) ar 100 Eur (5 proc.) suma. 19,1 proc. gyventojų teigė nežinantys ar neturintys nuomonės.
„Spinter tyrimų“ vadovas Ignas Zokas komentavo, kad žmonių pasirinkimas mokestį įskaičiuoti į degalų kainą reiškia, jog jie tokio mokesčio nenori matyti ir taip savotiškai jį neigia.
„Tai reiškia, kad, nepriklausomai nuo to, ar turiu taršų automobilį, ar ekologišką, jei pilu degalų, moku tą mokestį.
Bet, kita vertus, kai pilu degalų, aš to mokesčio tarsi nematau ir tarsi nemoku, taip tarsi apsisaugoma psichologiškai.
Ir šiandien į degalų kainą yra įskaičiuoti akcizai, yra daug sudedamųjų mokesčių. Vertinant visumą, žmonės nori išvengti dar vieno mokesčio, ir tai yra tarsi jo neigimas“, – sakė jis ir teigė, kad čia labai tiktų posakis – kol nematai, neskauda ir širdies.
Taip pat įdomu, kad už mokesčio įskaičiavimą į degalų kainą dažniau pasisakė 36 m. ir vyresni asmenys, esantys aukštesnio išsilavinimo, o štai mokestį sieti su automobilio galingumu dažniau pageidavo moterys, 18-45 m., didmiesčių gyventojai, gaunantys didžiausias pajamas. Už fiksuotą 50 Eur metinis mokestis dažniau pasisakė rajonų centrų gyventojai.
Taip pat buvo klausta, ar automobilių taršos mokestis, gyventojų nuomone, paveiks naudotų automobilių kainas.
Daugiausia buvo manančių, kad pardavėjai kainas pakels, jog vėliau galėtų nežymiai nuleisti (40,8 proc.). Dar 23 proc. teigė, kad poveikis tikrai bus juntamas, o automobilių kainos mažės. 22,4 proc. mano, kad kainos keistis neturėtų, o beveik 14 proc. teigė nuomonės neturintys.
Įžvelgia daug grėsmių
Autoplius.lt komunikacijos vadovas ir automobilių rinkos ekspertas Matas Buzelis, paklaustas, kaip vertina gyventojų pasisakymą, kad taršos mokestis turėtų būti įskaičiuotas į degalų kainą, stebėjosi, jog gyventojai jį norėtų sieti su degalų akcizu.
„Padidinus degalų kainą padidės tikimybė, kad arti kaimyninių valstybių sienų gyvenantys Lietuvos vairuotojai vis dažniau vyks papildyti degalų ten.
Tai galimai paskatintų ir juodąją degalų rinką – atsirastų daugiau nelegalios prekybos degalais atvejų“, – apie tuo atveju galimai iškilsiančias grėsmes kalbėjo jis ir tikino, kad valdžia yra svarsčiusi apie degalų akcizo didinimą, bet ši idėja buvo atmesta būtent dėl galimo neigiamo ekonominio poveikio.
Paklaustas, kiek realios naudos, susijusios su taršos mažinimu, toks mokesčio įskaičiavimas galėtų turėti, jis teigė nemanantis, kad jei už degalus būtų mokama daugiau, žmonės dažniau rinktųsi viešąjį transportą.
„Lietuvį vairuotoją labai sunku iškrapštyti iš automobilio, nes eksploatacinės išlaidos vairuoti Lietuvoje yra labai mažos, o viešasis transportas nepakankamai lankstus arba gerokai lėtesnis nei eismas automobiliu.
Regionuose viešasis transportas išvystytas dar blogiau ir tikriausiai būtų naivu tikėtis, kad maži miestai netolimoje ateityje džiaugsis geresne infrastruktūra“, – aiškino M. Buzelis.
Valdžia jau svarstė
Apie tai, kad pamąstymai taršos mokestį įtraukti į degalų kainą, nėra naujiena, DELFI patikino ir Aplinkos ministerijos Europos Sąjungos investicijų ir ekonominių priemonių departamento Ekonominių priemonių taikymo politikos skyriaus vyriausiasis specialistas Aidas Juozapaitis.
Jis pasakojo, kad taršos mokestis, bent teoriškai, tikrai galėtų būti įtrauktas į degalų kainą.
„Tai buvo svarstyta, kai buvo rengiamas taršos mokesčio įstatymo projektas.
Pasvarstėm, bet praktiškai vertinant nelabai įmanoma padaryti“, – sakė A. Juozapaitis.
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika DELFI tikino, kad toks variantas buvo atmestas dėl keleto dalykų.
„Dabar į degalų kainą įskaičiuotas akcizas naudojamas keliams remontuoti, jiems tiesti, eksploatuoti ir kitiems su kelių priežiūra susijusiems darbams atlikti, todėl, mūsų nuomone, jį padidinus arba įskaičiavus (automobilių taršos mokestį – red. past.), maksimali suma lygiai taip pat būtų naudojama keliams, o aplinką tausojantiems arba oro kokybę gerinančioms priemonėms tų lėšų liktų nepakankamai.
Todėl mes nusprendėme: tai turėtų būti atskirta eilute, kad lėšas būtų galima matyti, projektuoti jų panaudojimą pagal tai, kiek bus surinkta“, – komentavo ministras K. Mažeika.
Jis taip pat pridūrė, kad čia galima įžvelgti ir tam tikrą socialinį aspektą.
„Tiems žmonėms, kuriems automobilis yra būtinybė, nebūtų galimybės rinktis, nes, pagal mūsų siūlomą variantą, į tai buvo labai atkreipiamas dėmesys, kad žmonės, kuriems automobilis reikalingas tik kaip susisiekimo priemonė, turėtų galimybę nemokėti taršos mokesčio įsigiję mažiau taršų mažatūrį automobilį.
Šiuo atveju (jei taršos mokestis būtų įskaičiuotas į degalų kainą – red. past.), jei automobilis būtų mažiau taršus ar mažiau galingas, jis patirtų daugiau išlaidų pripylus degalų“, – kalbėjo ministras.
Remiantis Finansų ministerijos pateikta informacija, lietuviai pirkdami degalus šiandien moka pridėtinės vertės (PVM) ir akcizų mokesčius.
Kaip buvo teigiama, benzino mokesčių dalis, priklausomai nuo kainos svyravimų, sudaro apie 53 proc., dyzelino – apie 48 proc.
Išdėjo į šuns dienas
DELFI primena, kad Seimas po pateikimo priėmė svarstyti „valstiečių“ siūlomą įstatymo projektą dėl transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio.
Už įstatymo pateikimą balsavo 60 Seimo narių, prieš – 36, susilaikė – 16. Pagal siūlomą projektą, mokesčio objektas būtų M1 ar N1 klasei priskirtos motorinės transporto priemonės, pirmą kartą registruojamos Lietuvos kelių transporto priemonių registre.
Mokestį mokėtų pirmą kartą registruojamos motorinės transporto priemonės valdytojas, atliekantis registraciją nuo 2020 m. sausio 1 d. Skaičiuojama, kad mokesčio dydis svyruotų nuo 40 iki 760 Eur.
Automobilių ekspertas M. Buzelis teigė dabartinį taršos mokesčio pasiūlymą vertinantis prastai.
„Tai panašiau į rinkiminius žaidimus, o ne į norą pasiekti tikslų ar sukurti realios naudos valstybei.
Žvelgdamas į šį pasiūlymą nematau nei politinės valios, nei ambicijų. Negana to, matau daugybę paliktų spragų – pavyzdžiui, CO2 skaičiuoklės formulės, pagal kurias CO2 emisija skaičiuojama be tokių kintamųjų, kaip automobilio pagaminimo metai arba galingumas. Šis pavyzdys turėtų būti pristatomas kitoms valstybėms su potekste „kaip nereikia daryti“, – kalbėjo jis.
Pasak eksperto, siekiant mažinti taršą, reikėtų imtis Lietuvos automobilių parko problemos, o ne importo reguliavimo.
„Pagal naudotų automobilių amžių, jaunesni yra į Lietuvą registruoti atvežami naudoti automobilia, nei jau šalyje registruoti modeliai, kurių sandoriai nebus apmokestinti“, – tikino jis ir pabrėžė, kad juokingiausia, jog pakoreguoto mokesčio pavadinime net nebeliko žodžio „tarša“.
„Tai oficialiai yra registracijos mokestis, tik labai menka dalimi prisidėsiantis prie aplinkos valymo“, – sakė M. Buzelis.
