DELFI 11 laidoje Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus viršininkas Tomas Karpavičius, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė ir Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys kalbėjo apie tai, kokie pokyčiai užklumpa finansų rinką. Neišvengiamos technologinės naujovės daro įtaką ir mūsų elgsenai su pinigai, stebimi vis dažnesnis atsiskaitymai elektroniniu būdu. Ar tai reiškia grynųjų pabaigą?

Įžvelgia prievartą


K. Kupšys laidoje kalbėjo, kad yra pastebėjęs, jog žmonės skatina atsisakyti grynųjų. Visgi, pasak jo, vien negrynųjų visuomene netapsime, nes žmonės tam dar nėra pasiruošę, seni įpročiai prikaustę prie grynųjų. Jo teigimu, reikėtų nepamiršti, kad ir elektroniniai pinigai yra ne ideali priemonė, tad geriausia kai naudojamos abi pinigų formos – ir grynieji, ir elektroniniai.

Viktorija Chockevičiūtė, Jūratė Cvilikienė, Tomas Karpavičius
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

„Elektroniniai yra labai patogu, lengvai pasiekiami, juos galima gerai panaudoti ten, kur juos priima, bet grynieji pinigai, palyginti su elektroniniais, turi žymiai didesnį universalumą. Jie yra priimami visų visada, visomis sąlygomis, turi, neturi elektroninį skaitytuvą, kai atsiskaitinėji grynaisiais to nereikia ir dar didžiulis privalumas grynųjų yra, kad tai bene vienintelė likusi atsiskaitymo priemonė, kuri yra visiškai anoniminė, visiškai privati, čia niekas tavęs nekontroliuoja. Kaip tai visuomenė mato: kai kam tai yra trūkumai, kai kam privalumai“, – teigė K. Kupšys.

Anot jo, tokie sprendimai, kaip leisti atsiskaityti tik kortelėmis, bankų sprendimai mažinti grynųjų pinigų operacijas, iš esmės verčia gyventojus atsisakyti grynųjų.

„Mes taip ir matome, kad tai yra iš esmės prievarta. Jeigu mažėja vietų, kur priimami grynieji arba bankų skyriai uždaromi, kurie apskritai su grynaisiais dirbdavo, o dabar liko tik negrynųjų pinigų bankų skyriai, tai čia suprantama tam tikras prievartinis noras išstumti grynuosius. Bet grynieji yra visuomenei labai svarbu ir nebūtinai jie yra vienodai svarbu visoms visuomenės grupėms.

Yra visuomenės grupių, kurioms tik grynieji vienintelė reali alternatyva atsiskaitymui – daug priklauso nuo amžiaus, gebėjimų, prieigos prie bankinių paslaugų, taip pat geografinės padėties. Yra tam tikrų situacijų, kur tik grynieji gali mus išgelbėti. Įsivaizduokime rimtą technologinį sutrikimą, kuris sustabdo bankų sistemas kelioms dienoms. Tokių dalykų yra buvę Skandinavijoje ir, kiek žinau, ten keletą dienų neveikė visa bankų sistema. Gerai, kad buvo Velykos. Švedai, kurie turėjo grynųjų, buvo karaliai toje situacijoje. Tie, kurie pasitikėjo tik negrynaisiais, manau, labai greitai pasijuto, kokie yra skurdžiai“, – kalbėjo K. Kupšys.

Tendencijos rodo, kad vis daugiau linkstama prie elektroninių pinigų


J. Cvilikienė pastebėjo, kad 2019 m. dvigubai daugiau žmonių naudojasi elektroninėmis priemonėmis nei 2009 metais. Pasak jos, išmaniu telefonu piniginiams reikalams tvarkyti naudojasi 65 proc. žmonių, sąskaitas internete apmoka 68 proc. Lietuvos žmonių. Jos nuomone, elektroniniai mokėjimai – ateitis.

Jūratė Cvilikienė
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

„Šios srities modernizavimas nėra niekuo išskirtinis, apskritai kalbant apie kontekstą, kuriame gyvename. Jei pažiūrėsime ir parduotuves, jose vis daugiau elektroninių savitarnos kasų ar atsiskaitymo telefonu, kur pats nusiskenuoji, pats atlieki. Siuntos – daug daugiau vietų, kur gali pats ateiti, susimokėti, pasiimt. Iš tiesų vis mažiau žmonių atliks tą darbą, kurį gali atlikti automatai, mašinos ir kiti dalykai. Ir čia mes niekur nepabėgsime. Tam reikia pasiruošti“, – sako ji.

Pasak pašnekovės, pinigus laikyti elektroninėje erdvėje yra saugiau.

„Mes girdime ir apie neiškeistus dar milijonus litų, kurie nepavirto į eurus. Turbūt, nes žmonės nežino, kur jie padėti. Jei jie būtų skaitmeniniame formate, juos lengviau būtų rasti“, – sako J. Cvilikienė.

Jos nuomone, kol yra žmonių, kuriems patinka atsiskaitinėti grynaisiais, tol tokia galimybė ir bus. Ji pastebi, kad kai kuriose vietose vis dar yra priimami tik grynieji, nes būtent jų klientui taip patogiau atsiskaityti. Tiesa, tai kelia ir tam tikrų klausimų dėl šešėlio, ar nebandoma nuslėpti pajamų kilmę ir panašiai.

„Išsiimti pinigus, atlikti mokėjimus kortele tikrai yra įmanoma ir labai mažose vietovėse – yra bankomatai, jie dirba visą parą. Galbūt reikėtų pagalbos ir finansinio raštingumo žinių, kurių tikrai mums labai trūksta, bet eiti atgal mes neturime galimybės ir vien prie grynųjų visuomenės mes niekada negrįšime“, – sako J. Cvilikienė.

Jūratė Cvilikienė, Tomas Karpavičius
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

„Swedbank“ Finansų instituto vadovė prideda, kad jokiu būdu nesako, jog grynųjų iš viso nereikia.

„Jų kažkiek reikia turėti: pradžioje reikia mažiems vaikams, kurie mokosi pažinti pinigus ir skaičiuoja monetas, kol tikrai suvokia kas tas pinigas. Manau, kad reikia turėti grynųjų pinigų vykstant į kažkokią kelionę pradžioje, kol nežinai, kaip ten nuvyksi, kaip išsikeisi. Ir kažkiek grynųjų pinigų nenumatytiems atvejams reikėtų – ar pragyventi dieną dvi, ar Velykų keletą dienų. Dažniausiai žmonės turi grynųjų kažkiek, bet kur yra tas vidurys. Ar vien grynieji ir visai nėra elektroninių, ar vien elektroniniai. Tai čia reikėtų atrasti balansą. Tikrai grynieji nėra joks baubas ir siaubas“, – sako J. Cvilikienė.

K. Kupšys paminėjo, kad kai kuriose užsienio šalyse apskritai be grynųjų būtų labai sunku. Jis taip pat mano, kad perspektyva – gyventi visiškai be grynųjų – gąsdinanti.

Kęstutis Kupšys

„Grynųjų suma pasaulyje vis dėlto šiuo metu didėja. Atrodo, kad pasaulis neišrado su visomis technologinėmis inovacijomis tinkamo pakaitalo ir Švedija yra vienintelė šalis, iš man žinomų, kur grynųjų skaičius tikrai mažėja. Matyt nori Skandinavų bankai, perimdami savo šalies motininių bankų pavyzdį, mums įdiegti tas pačias gyvenimo taisykles, bet tai savyje slepia daug pavojų.

Elektroninės atsiskaitymų formos, jei jos užvaldytų visą mūsų gyvenimą, tai jos labai smarkiai kirstų per bet kokį žmogaus privatumą. Tą turbūt visi supranta. Tai tam tikras atsidavimas tiems, kas tuos pinigus tvarko, privatiems bankams. Jeigu tai būtų valstybinė piniginė, aš galbūt sutikčiau, kad valstybinė elektroninė piniginė užtikrina žmogaus tam tikrą interesų gynimą, tuo tarpu žmogaus elektroninė piniginė, kuri saugoma privačiame banke ir kuriai tas žmogus neturi jokios alternatyvos, tai veda truputį prie tam tikrų Orveliškų pamąstymų“, – sako K. Kupšys.

J. Cvilikienė atkreipė dėmesį, kad reikėtų kalbėti ne tik apie Skandinaviją. Mat ir JAV bei kitose išsivysčiusiose Vakarų valstybėse populiarėjai alternatyvos gryniesiems. Pavyzdžiui, atsiskaitymai išmaniosiomis apyrankėmis ir telefonais.

Didelė dalis pajamas gauna grynaisiais


Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus viršininkas Tomas Karpavičius pabrėžė, kad naujovės yra neišvengiamos. Tad ir pokyčiai bus neišvengiami.

Tomas Karpavičius
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Lietuvos bankas mato tai keliomis prizmėmis. Pirmiausia neskirstome tų pinigų, vieni vertingesni už kitus. Pasakėme, kad ir grynieji, ir negrynieji yra eurai ir juos gali priimti pasirinkti kaip nori verslai. Jeigu jiems atrodo, kad priimtiniau yra tik negrynieji, tai jie gali tą daryti, tiesiog reikia informuoti apie tai iš anksto klientus, kad jie neatsidurtų nepatogioje situacijoje. Kodėl taip atsitinka?Tai mes pereiname prie kitos prizmės – efektyvumo. Kurios priemonės efektyvesnės, ekonomikai pigiau kainuoja atsiskaitymo kaštai, kurie yra pigesni visuomenei. Daugelis tyrimų rodo, kad tos priemonės, ypač negrynaisiais, kurios pagrįstos elektroninėmis priemonėmis, skaičiuojant sąnaudas vien operacijai, jos tampa pigesnėmis negu grynieji. Ir mes tada atsiduriame prie tokio taško, kai mums reikia rasti tinkamą virsmą“, – sako T. Karpavičius.

Jis taip pat pastebi, kad Lietuvoje neįprastai didelė dalis gyventojų vis dar gauna pajamas grynaisiais. Daugiausia tai vyresnio amžiaus asmenys.

„Mūsų apklausos duomenimis, apie 18 procentų. Nemaža dalis jų yra pensininkai, kuriems neša pensiją į namus grynaisiais arba jie gali pasiimti pašte, bet kuriame pašto skyriuje grynaisiais. Bet taip pat, matyt, yra tam tikra dalis šešėlio, kur žmonės gauna arba kur tiesiog grynieji sukasi lokalioje vietoje: žmonės moka grynaisiais, gauna pajamas grynaisiais.

Ir aišku yra ta dalis, kuri naudojasi ne grynaisiais. Tai įvairios priemonės sumokėti, atsiskaityti už prekes paslaugas, sumokėti įmokas, mokesčius už paslaugas ir ten be abejo yra svarbiausia žmonių išprusimas. Mes čia matome didelę erdvę veiksmams. Pirmiausia nuo tų paauglių pradėti, kurie jau turi išmaniuosius telefonus, kurie žengia į tas erdves, kad tiksliai žinotų su kokiomis grėsmėmis susidurs, nes jie imlūs toms priemonėms“, – sako T. Karpavičius.