Įspėjo apie kainų šuolį
Elektroninės kainų etiketės – dalykas, sparčiai populiarėjantis tarp prekybos tinklų.
Tai reiškia, kad nuo šiol prie tam tikrų prekių bus galima rasti nebe popierinę etiketę su kaina, kaip buvo įprasta, tačiau elektroninę, kuri galės būti pakeičiama daug greičiau.
P. Čepkauskas DELFI teigė esantis stipriai susirūpinęs vis sparčiau prekybos tinklų diegiamomis naujomis elektroninėmis kainų etiketėmis. Jo įsitikinimu, prekybos tinklai įsidiegę tokią naujovę pasinaudos galimybe keletą kartų per dieną keisti tam tikrų maisto produktų kainas, kas didins pirkėjų išlaidas.
„Paprasčiau kalbant, ryte, kai parduotuvėje bus mažiausias pirkėjų srautas ir ten bus kainai jautresni pirkėjai – bus vienos kainos. O vakare, kai srautai dideli ir parduotuvėse bus žmonės po darbo, nelabai žiūrintys, arba turintys jau reklamos suformuotą požiūrį į parduotuvės kainos lygį, bus visai kitos kainos.
Kainos dienos eigoje reaguojant į prekių pasiūlą ir paklausą bus sukamos į viršų.
Etiketės skirtos ne kainų mažinimui. Iš esmės ši investicija yra skirta kainų didinimui – parduoti už maksimaliai įmanomą kainą“, – savo pastebėjimus dėstė specialistas ir pateikė pavyzdį, kad pirkėjas į parduotuvę bus kviečiamas įsigyti pigesnio cukraus ir bananų, tačiau daugiau pinigų išleis sumokant už kitas prekes.
Pasak specialisto, kai kurie produktai bus branginami nedaug, tačiau už tuos, kurių paklausa nedidelė ir pirkėjas gerai neįsidėmi kainos – mokės daug daugiau.
„Pirkėjas net 30 proc. savo pajamų išleidžia prekybos centruose. Tas trečdalis išlaidų pasiskirsto per ribotą kiekį prekybos tinklų, tai mūsų vartotojas yra realiai paveikiamas ir bus padaryta, kad jis jų išleis daug daugiau“, – įspėjo jis.
Mato kelis tikslus
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigė manantis, kad, pirmiausia, elektroninių kainolapių tikslas yra sumažinti darbuotojų išlaidų sąnaudas.
„Fiziškai pakeisti prekių kainas užtrunka laiko, o vis labiau augant darbuotojų atlyginimui, tai įmonėms kainuoja brangiau. Be to, tokiame sudėtingame procese, kai unikalų brūkšninį kodą turinčių prekių parduotuvėje yra keli tūkstančiai, atsiranda žmogiškų klaidų, kai kaina etiketėje nurodoma neteisingi, o tai irgi sukelia veiklos problemų“, – sakė jis.
Visgi ekonomistas sutiko, kad elektroniniai kainolapiai gali turėti ne vieną tikslą.
„Tik tada, manau, prieinama prie tikslo greičiau keisti prekių kainas, atsižvelgiantį į konkurentų ar vartotojų veiksmus, kas lemtų didesnį prekybininkų pelningumą, nes kainas būtų galima pakeisti daug greičiau.
Bet ar dėl to kainos kiltų visiems pirkėjams visoje mažmeninėje rinkoje? Manau, kad vis vien svarbiausia sąlyga yra konkurencinė padėtis rinkoje ir vartotojų lankstumas – t.y., vienam prekybininkui staiga pakėlus prekių kainas kiti nebūtinai operatyviai reaguos, jeigu norės prisivilioti pirkėją“, – teigė jis.
T. Povilauskas sutiko, kad gali būti, jog duomenų analitika ir elektroniniai kainolapiai tikrai gali privesti prie tokios padėties, kad prekės kaina būtų keičiama dienos metu priklausomai nuo paklausos, kas yra normali praktika paslaugų versle.
„Tačiau žinant, kad lietuvių pirkėjai yra vis dar jautrūs kainų pokyčiams, manau, taip lengvai prekybos tinklams neišeitų padidinti kainų ir tai tik dar labiau paskatintų pirkėjų laiko eikvojimą ieškant geriausių kainų“, – teigė ekonomistas.
Prekybos centrai: turime kitus tikslus
Apie tokį galimą kainų didėjimo scenarijų sutiko pasisakyti ir didieji prekybos tinklai.
Štai „Lidl Lietuva“ komunikacijos vadovas Valdas Lopeta aiškino, kad pagrindinis ir vienintelis elektroninių kainolapių tikslas jų prekybos tinkle yra užtikrinti kuo tikslesnę informaciją klientams, nes keičiant kainolapius rankiniu būdu visuomet išlieka tam tikra žmogiškosios klaidos rizika.
„Didelė dalis mūsų kainų, ypač akcijos ar specialūs pasiūlymai, yra fiksuojamos bent savaitei ir apie tai pirkėjai informuojami tiek savaitiniuose leidiniuose, tiek interneto svetainėje, mobiliojoje programėlėje ar kitose reklaminėse priemonėse.
Be to, laikomės vieningos kainos politikos ir visose parduotuvėse Lietuvoje tiems patiems produktams taikome tokias pačias kainas. Dėl šių priežasčių dažnai keisti kainas paprasčiausiai nebūtų įmanoma“, – komentavo jis.
„Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis tikino, kad kainos jų prekybos tinkle kinta ne dėl aklos parduotuvių direktorių ar administracijos savivalės, tačiau dėl kitų priežasčių.
„Yra reaguojama į pokyčius rinkoje, į konkurentų elgesį. Be to, yra produktai, kurių kainos visą laiką daugiau mažiau yra stabilios, o yra tokie produktai, kurių kainos greitai kinta, bet dėl pokyčių rinkoje, o ne dėl aklos savivalės“, – tikino jis bei pridūrė, kad kitąmet „Norfa“ prekybos centruose galimai taip pat bus išbandomos naujos elektroninės kainų etiketės.
Prekybos tinklo „Iki“ valdymo direktorė Lina Muižienė DELFI taip pat aiškino, kad visų „Iki“ parduotuvių kainodara yra valdoma centralizuotai, o visi kainų pakeitimai sistemoje yra kruopščiai planuojami ir atliekami iš anksto.
„Šiuo atveju vienintelis skirtumas tarp skaitmenizuotų ir popierinių kainų etikečių yra tas, kad elektroninėse kainų etiketėse informacija yra atvaizduojama ir atnaujinama nuotoliniu būdu automatiškai, o popieriniai kainolapiai yra keičiami rankiniu būdu, tačiau tai neturi jokios įtakos pardavimo kainai“, – sakė L. Muižienė.
Jos teigimu, dienos eigoje kainos gali būti keičiamos tik išimtiniais atvejais dėl įsivėlusių žmogiškojo faktoriaus klaidų – kainų lentynoje bei kasoje neatitikimo.
„Elektroninių kainų etikečių diegimas leidžia sumažinti darbo sąnaudas ir darbuotojams gerokai palengvinti jų kasdienį darbą, efektyviau valdyti prekių atsargas visoje prekybos salėje, siekti tvarumo tikslų sumažinant popieriaus sąnaudas bei jų spausdinimui sunaudojamos energijos kiekį“, – pabrėžė ji.
„Maxima“ operacijų vadovė Irtautė Ščerbavičienė patikino, kad nauji technologiniai sprendimai neturės įtakos prekybos tinklo kainų keitimo dažniui.
„Kainų atžvilgiu visoje Lietuvoje laikomės vieningos politikos, tai reiškia, kad skirtingose parduotuvėse visoje Lietuvoje mūsų prekių kainos yra vienodos“, – komentavo ji.
Pasak specialistės, elektroninės prekių kainų etiketės leidžia užtikrinti šimtaprocentinį kainų tikslumą ir bent keliskart pagreitina galimų klaidų, atsirandančių dėl žmogiškų veiksnių, taisymą.
„Rimi“ Prekybos tinklų valdymo vadovė Irina Miklienė komentavo, kad visų pirma elektroninės kainų etiketės leis supaprastinti darbo procesus bei sumažins rankinio darbo apimtis. Jos teigimu, elektroninių etikečių įvedimo tikslas – didinti darbo efektyvumą.
„Jis nėra susijęs su kainų strategija, nes yra tik viena ir priemonių pateikti kainą – pavyzdžiui, ji taip pat nurodoma ant iš anksto supakuotų produktų“, – pastebėjo ji.
„Naudojant technologiją sutaupytą laiką darbuotojai gali skirti kitoms, didesnę vertę kuriančioms darbo užduotims, tokioms kaip produktų kokybės užtikrinimas, klientų aptarnavimas.
Be to, elektroninės kainų etiketės padeda laikytis „Rimi“ svarbių aplinkosaugos principų – kiekvieną dieną būti draugiškesniais aplinkai, mažinti popieriaus naudojimą“, – teigė I. Miklienė.
