Taip, jūs teisingai perskaitėte. Investuotojai primokės Vokietijos vyriausybei, kad ši, palaikiusi jų pinigus, po 30 metų grąžintų mažiau. Už teisę po 30 metų atgauti vieną eurą jie sumokėjo 1,036 euro. Taigi per visą laikotarpį jie vidutiniškai praras po 0,11 proc. kasmet.

Skolini – dar primokėk

Tūkstančius metų visi sveiko proto ir atsakingai besielgiantys pinigų skolintojai už savo suteikiamas paskolas norėjo uždirbti šiek tiek palūkanų. Juk kiekvienas skolinimas yra susijęs su tam tikra rizika – skolininkas gali pasiskolintų pinigų negrąžinti. Ši rizika turi būti kompensuojama palūkanomis. Be to, laikui bėgant, susiduriame ir su infliacija, t. y. su prekių ir paslaugų brangimu.

Taigi palūkanos reikalingos dar ir tam, kad išsaugotų skolinamų pinigų perkamąją galią (ateityje atgauti pinigai turi nupirkti bent jau tiek pat prekių ir paslaugų, kiek šiandien). Kokia pilnatis taip paveikė šių investuotojų smegenis, kad beveik milijardą eurų jie skolina, tvirtai žinodami, jog atgaus mažiau? Ar investuotojai į šias obligacijas kolektyviškai išprotėjo?

Toks įtarimas kyla atsižvelgiant dar ir į tai, jog skolinama vyriausybei, kurios valiutą leidžiantis centrinis bankas (Europos centrinis bankas) aiškiai ir nedviprasmiškai komunikuoja, jog jo siekiama infliacija euro zonoje yra 2 proc. per metus. Jei jam tai pavyks pasiekti, 2050 m. atgautas 1 euras galės nupirkti beveik perpus mažiau prekių ir paslaugų nei šiandien „investuojami“ 1,036 euro. Skolininkas iš anksto informuoja, kad ne tik negrąžins visų paskolintų pinigų, bet dar ir sukčiaus.

Ir tai nėra unikalus pavyzdys. Šiuo metu pasaulyje išleista ir prekiaujama daugiau nei 15 trln. JAV dolerių vertės obligacijų, kurių pajamingumas iki išpirkimo yra neigiamas. Vokietijos vyriausybės išleisti 10 metų skolos vertybiniai popieriai garantuoja jų pirkėjams 0,65 proc. nuostolį per metus. Net ir Lietuvos Respublikos kai kurie išleisti skolos vertybiniai popieriai prekiaujami su neigiamu pajamingumu.

Taigi bet koks po žeme užkastas stiklainis ar čiužinys, arti kurio negyvena pelės, šiuo metu yra geresnė pinigų „investavimo“ alternatyva nei kokie nors patikimiausios euro zonoje vyriausybės išleisti skolos vertybiniai popieriai. Jei ne saugesnė, tai tikrai pigesnė.

Foto: Shutterstock


Kas vyksta obligacijų rinkose?

Pabandžiau atmesti kolektyvinio išprotėjimo versiją ir paanalizuoti galimas realias tokios situacijos priežastis. Jų suvokimas gali mums padėti šiandien priimti teisingus investavimo sprendimus ateinantiems 5–10 metų.

Pirma ir gana logiška tokios žemos pinigų kainos priežastis galėtų būti ta, kad investuotojai tiesiog neturi kur saugiai investuoti pinigų. Galbūt verslas nemato, kur pelningai investuoti, nes nesitiki, jog ekonomika augs. Jei ateityje nedaugės vartotojų ir nedidės jų norai ir galimybės pirkti prekes ir paslaugas, nėra didelės prasmės skolintis gamybos ar paslaugų plėtrai.

Galbūt fiziniai asmenys taip pat nėra tikri dėl savo pajamų ateityje ir nenori prisiimti papildomos skolų naštos investicijoms į būstą ar vartojimui rytdienos pajamų sąskaita. Galbūt ir verslas, ir fiziniai asmenys labiau nori susimažinti esamas skolas nei jas didinti ar brangiai persifinansuoti. Galbūt vyriausybės savo ruožtu taip pat mažina savo skolinimosi poreikius.

Jei tai tiesa, tokia padėtis iš tiesų būtų labai grėsminga investuotojams. Tikėtina ekonomikos stagnacija, labai žema prekių ir paslaugų kainų infliacija ar net defliacija. Šiuo atveju noras saugiai padėti pinigus tam, kad už keleto ar keliolikos metų galėtum atgauti bent tiek, kiek padėjai, atrodo suprantamas (nors milijardą eurų tikriausiai galima būtų ir pigiau kur nors pasaugoti nei mokant 6,5 mln. eurų per metus – juk viso labo tai ant 12 europadėklų telpantis apie 10 tonų sveriantis krovinys).

Tačiau yra ir dar viena ne mažiau reikšminga priežastis, kodėl pinigų kaina visame pasaulyje, o ypač euro zonoje, tokia maža. Tai kryptinga centrinių bankų politika „spausdinti“ pinigus ir investuoti juos į vyriausybių leidžiamus skolos vertybinius popierius. Pailiustruosiu tai pavyzdžiais iš Europos centrinio banko veiklos.


Žurnalas „Investuok“ ne kartą rašė, kad Europos centrinis bankas nuo 2015 m. kovo už naujai sukurtus pinigus pradėjo pirkti euro zonos vyriausybių leidžiamus skolos vertybinius popierius. Ši programa baigta 2018 m. gruodį. Per šį laikotarpį Europos centrinis bankas rinkoje nupirko ir šiuo metu laiko vyriausybinių obligacijų už beveik du trilijonus eurų. Vien Vokietijos Federacinės Respublikos obligacijų nupirkta už daugiau nei 500 mlrd. eurų, o Lietuvos Respublikos – daugiau nei už 3 mlrd. eurų. Be to, ECB taip pat stipriai sumažino pinigų, kuriuos jis skolina bankams, kainą – ik i 0,25 proc. per metus.

Kai rinkoje atsiranda toks finansinis dramblys su giliomis kišenėmis, trokštantis pirkti, būtų keista, jei jo veiksmai nepaveiktų perkamų obligacijų kainų. ECB šiuo metu yra nupirkęs daugiau nei penktadalį visos euro zonos vyriausybių turimos skolos. Nuo 2015 iki 2018 m. jis įsigijo daugiau vyriausybių skolos vertybinių popierių, nei per šį laikotarpį padidėjo euro zonos vyriausybių bendra skola. Vadinasi, bet koks kitas šių vertybinių popierių pirkėjas turėjo konkuruoti su ECB ir kelti kainą (atitinkamai mažindamas šių obligacijų palūkanas).

Mano nuomone, dabartinė pinigų kaina neatspindi jų rinkos kainos, nes visi pagrindiniai pasaulio centriniai bankai ją dirbtinai sumažino. Be to, centriniai bankai aktyviai stengiasi sumažinti pinigų vertę, visais įmanomais būdais skatindami infliaciją. Todėl investicijos į absoliučią didžiumą pasaulyje kotiruojamų skolos vertybinių popierių šiuo metu yra pavojingi spąstai.

Kur investuoti?

Žurnale „Investuok“ prieš penkerius metus publikuotame straipsnyje įspėjau, jog investicijos į obligacijas ateinančius penkerius metus bus gana prastas pasirinkimas, o investavimas į akcijas bus kur kas patrauklesnis. Žvelgdami atgal matome, jog platus obligacijų indeksas, nors ir atnešė teigiamą investicinę grąžą, gerokai atsiliko nuo plataus pasaulinio akcijų krepšelio grąžos (skaičiuojant nuo 2014 m. spalio iki dabar).

Drįstu teigti, jog ateinančius penkerius metus situacija bus panaši. Tikėtina, kad tinkamai parinktas akcijų portfelis per ateinančius penkerius metus atneš geresnę grąžą nei investavimas į 5 metų vyriausybės skolos vertybinius popierius.

Kodėl tik tinkamai parinktas? Esant tokioms mažoms palūkanoms, investuotojai pametė protą ne tik skolindami pinigus už mažas arba neigiamas palūkanas, bet ir permokėdami už tam tikras įmones. Kadangi skolinamų pinigų palūkanos mažos, investuotojai mano, kad laikas nekainuoja. Todėl jie pasiruošę mokėti neprotingai didelius pinigus už įmones, kurios žada pelną tolimoje ateityje.

Tradiciniai mokinio namų darbai
Foto: Shutterstock


Pavyzdžiui, dvi pavėžėjimo paslaugas teikiančios JAV įmonės „Uber“ ir „Lyft“ kartu sudėjus per pirmą 2019 m. pusmetį gavo 7,9 mlrd. JAV dolerių pajamų ir patyrė 8 mlrd. dolerių siekiantį nuostolį. Biržoje šių įmonių bendra akcijų kaina yra apie 72 mlrd. dolerių. O didžiausia pasaulyje automobilių gamintoja „Volkswagen“, per pirmą 2019 m. pusmetį gavusi 125 mlrd. eurų pajamų ir uždirbusi daugiau nei 7 mlrd. eurų pelno, taip pat kainuoja apie 72 mlrd. eurų.

Matyti, jog investuotojai labai pesimistiškai nusiteikę lėtai augančio, tačiau jau šiandien pelningo „Volkswagen“ atžvilgiu, o iš „Uber“ ir „Lyft“ tikisi fantastinio pardavimų ir pelno augimo tolimoje ateityje. Pasakų briedis girioje šitiems svajotojams yra įdomesnis už bet kokį, kad ir riebų, žvirblį rankoje. Ir tokių pavyzdžių akcijų rinkoje šiuo metu daug. Todėl investuoti aklai, renkantis pasyvų akcijų indeksą, užpildytą nuostolingomis ir brangiomis įmonėmis, nepatarčiau.

Kad tuščiai nedaugžodžiaučiau, žurnalo „Investuok“ rugsėjo numeryje pasiūliau eksperimentą. Manau, kad per ateinančius penkerius metus toliau išvardytos investicijos kiekviena aplenks savo šalies atitinkamą obligacijų grąžą.

Pavyzdžiui, užuot investavę į Lietuvos Respublikos 5 metų obligacijas, šiuo metu garantuojančias ne daugiau kaip 0,15 proc. metinę grąžą, galėtume įdėti pinigus į telekomunikacijų bendrovės „Telia Lietuva“ akcijas. Ši įmonė teikia labai reikalingas telekomunikacijų paslaugas, yra pelninga, turi santykinai nedaug skolos ir stabiliai moka dividendus, kurių metinis pajamingumas siekia 6,8 proc. (iki mokesčių).

Vokietijoje, užuot skolinę vyriausybei už neigiamas 0,87 proc. palūkanas, galėtume investuoti į didžiausio pasaulio automobilių gamintojo „Volkswagen“ akcijas. Šiuo metu jos kainuoja 146 eurus, tikėtinas šių metų pelnas vienai akcijai sudaro 27 eurus (taigi pelno pajamingumas viršija 18 proc.), o dividendų pajamingumas siekia 3,3 proc. (iki mokesčių).

Didžiojoje Britanijoje taip pat galėtume pasirinkti investiciją į telekomunikacijos paslaugų milžiną „BT Group“, kurio akcijos šiuo metu kainuoja 162 pensus, o dividendinis pajamingumas viršija 9 proc. (iki mokesčių). Manau, ši investicija bus kur kas patrauklesnė nei skolinimas Didžiosios Britanijos vyriausybei už 0,4 proc. per metus.

Pinigai
Foto: Shutterstock


Jungtinėse Amerikos Valstijose galėtume pasirinkti investiciją į lazerių komponentų ir sudėtinių medžiagų gamintoją II-VI. Nors ši įmonė nemoka dividendų, jos gaminami produktai labai reikalingi sparčiai augančioms optinės komunikacijos, 5G ryšio, elektromobilių, pramonės robotizacijos, 3D informacijos nuskaitymo bei spausdinimo ir kitoms rinkoms. Nuo 1973 m. ši įmonė nė vienus metus nebuvo nuostolinga. Manau, jog šiuo metu 39 dolerius kainuojanti akcija per ateinančius penkerius metus duos kur kas didesnę grąžą nei 1,5 proc. metinę grąžą siūlanti investicija į JAV vyriausybės 5 metų obligacijas.

Tikiuosi po penkerių metų žurnale „Investuok“ aptarti šio eksperimento rezultatus ir pasidalinti naujomis įžvalgomis.

P. S. Šis straipsnis tikrai nėra siūlymas įsigyti paminėtų vertybinių popierių. Prieš investuodamas kiekvienas turi atlikti kruopščią investavimo objektų analizę, pasitarti su savo finansų ir mokesčių patarėju bei įvertinti savo finansinę padėtį, patirtį ir investicinį raštingumą. Be to, daugelio žmonių emocinė būklė yra netinkama investicijoms akcijų rinkoje, ir jei reikia rinktis tarp ramaus miego ir kiauro skrandžio, visada tokiems asmenims patarčiau rinktis ramų miegą.

Tai straipsnis iš žurnalo „INVESTUOK“.

Rugsėjo mėnesio žurnalo „Investuok“ numeryje taip pat skaitykite:

Numerio tema apie tai, jog pasaulis rengiasi dar ilgai gyventi nulinių palūkanų aplinkoje – ką tai žada investuotojams?

Aktualijose nagrinėjame kodėl sėkmingai investuoti nebeužteks vien įmonių ar šalies ekonomikos analizės, kodėl dabar reikia daug platesnio žvilgsnio – kodėl prasidėjus naujam politiniam sezonui investuotojui vis daugiau reikės gilintis į politinius procesus.

NT rubrikoje: pagrindinė tema – trumpalaikė nuoma. Ar tikrai taip nesunku iš trumpalaikės nuomos uždirbti 15–20 proc.? Tendencijos, klientų srautai, rūpesčiai ir prielaidos ateičiai. Aiškinamės ko šiandien galima tikėtis įsigyjant prestižinį ar ekonominį būstą, o ieškodami potencialiai pelningesnių vietų uždirbti iš NT gilinamės į situaciją Panevėžyje – kaip pastaruoju metu pasikeitė situacija?

Rubrikoje „Vertybinių popierių birža“: nagrinėjame pavyzdinius portfelius – pasirodo vasarą visi jie uždirbo, kas tai lėmė ir kaip dabar savo portfelius koreguoja ekspertai? Svarstome kas turėtų įpūsti gyvybės Baltijos biržai, o užsienio skiltyje analizuojame „General Electric“ – milžinas stipriai atpigo, kokia esamą situaciją ir kas laukia ateityje?

Įžvalgose aiškinamės kodėl čiužinys dabar geriau nei Vokietijos Federacinė Respublika? Kodėl kas nors turėtų primokėti valstybei, kad ši, palaikiusi Jūsų pinigus, po 30 metų grąžintų mažiau? Ir kodėl dabar svarbu stebėti kaip į centrinių bankų veiksmus reaguos Vidurio Europos šalys.

Alternatyvų rubrikoje – „Meno investuoti į meną ABC“ – puikus straipsnis norintiems rimčiau pasidomėti kaip ir kada paveikslai ant Jūsų sienos gali uždirbti net daugiau nei vidutinė grąža iš akcijų ar nekilnojamojo turto.

Ir dar: interviu su investuotojais, komentarai, patarimai, fondų rezultatai, pasaulio, žaliavų, valiutų apžvalgos ir tai, ką vasarą viešai kalbėjo garsūs investuotojai bei ekonomistai.

Daugiau informacijos: www.investuok.eu