Jie DELFI sutiko pasidalinti ne tik savo pavyzdžiu, tačiau ir finansine ataskaita, kur aiškiai parodoma, kiek ir kur pinigų pernai jie išleido siekdami savo tikslo – ankstyvosios pensijos.
– Papasakokite apie save. Kiek jums metų, iš kokio miesto esate, ką ir kur mokėtės?
Esame vilniečių pora, įpusėjusi trečią gyvenimo dešimtmetį. Kaip ir daugelis, mokėmės Lietuvos universitetuose, baigėme tiksliuosius mokslus, dirbome samdomus darbus, kol, galiausiai, pradėjome dirbti savarankiškai.
Šiuo metu gyvename iššūkių ir nuotykių kupiną gyvenimą, daug jėgų skiriame savo IT verslo vystymui.
– Kas lėmė, kad apie FIRE judėjimą nusprendėte kalbėti anonimiškai ir neatskleisti savo tapatybės?
Lietuvos visuomenėje kalbėjimas apie pinigus ar asmeninius finansus vis dar yra blogo tono ženklas.
Džiaugiamės, kad tai keičiasi, bet mitai, kad uždirbi mažai – esi nieko vertas, uždirbi daug ir kalbi – esi narcizas, vis dar galioja.
Kadangi mūsų asmeninį gyvenimą supa daug įvairių žmonių, nusprendėme išlaikyti aiškią ribą tarp privataus gyvenimo ir to, kuriame atvirai kalbame apie gyvenimo supratimą, pinigus ir investavimą.
– Kaip Jūs susidomėjote tokia idėja? Tikite, kad iki 30-40 m. įmanoma susitaupyti pinigų ir vėliau savotiškai išeiti į ankstyvą pensiją?
– Taip, mes palaikome idėją, kad Lietuvoje įmanoma pasiekti FIRE iki 40 metų.
Viskas prasidėjo, kai gyvenime pradėjome užduoti filosofinį klausimą „Kodėl?“
Nuolat girdime klausimus: „Kas, kur, kiek“, bet retai girdime klausiančius „Kodėl?“ Kodėl keičiamės pinigais? Kodėl reikia turėti nuosavą būstą? Kodėl reikia naujo automobilio? Ir galiausiai – kodėl privalome dirbti iki 65-erių? Jautėme, kad kažkas ne taip, todėl pradėjome ieškoti atsakymų.
Neilgai trukus priėjome prie esminės temos. Manau, visi sutiks, dabartinėje visuomenėje žmonės praleidžia visą gyvenimą siekdami daugiau. Daugiau pasiekimų, daugiau pinigų, daugiau geresnių daiktų.
Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo logiška: uždirbame pinigus, perkame įvairius daiktus ir paslaugas, kad palengvintume gyvenimą ir turėtume daugiau laiko. Tačiau paradoksalu yra tai, kad nei gyvenimas lengvėja, nei laisvo laiko daugėja.
Kuo daugiau daiktų ir paslaugų perkame, tuo daugiau dirbti tenka, kad juos būtų galima išlaikyti. Per 50 metų žmonių produktyvumas padvigubėjo, bet ir toliau dirbame tiek pat. Tad kyla klausimas: o kada gyventi?
Mes iš šio užburto rato nusprendėme pasitraukti. Gyvenime atsirado minimalizmas. Daugiau laiko ir džiaugsmo, tuo ką turime šiandien, mažiau daiktų, daugiau erdvės. Netrukus atradome ir FIRE judėjimą, kurio idėja yra būti laisvam ne tada, kai pasakys valdžia, o tada, kada nori pats.
Mums FIRE yra priemonė, leidžianti susikurti gyvenimą, kuriam nereikia atostogų. Šeimai, draugams bei mėgstamai veiklai skirsime tiek laiko, kiek norėsime, o ne kiek liks po privalomo darbo. Neslėpsiu, darbo rinkoje vienokiu ar kitokiu būdu liksime, tačiau tik dėl to, kad norime, o ne dėl to, kad reikia pinigų.
– Kaip atrodo jūsų FIRE strategija? Kokį tikslą turite išsikėlę?
– Mūsų tikslas yra iki 40 metų turėti nuosavą būstą bei investicinį portfelį, kuris dengia šeimos išlaidas ir infliaciją.
Portfelį sudarys nekilnojamas turtas (NT), vertybiniai popieriai, indėliai bei nuosavas verslas.
– Kokią sumą siekiate susitaupyti?
Bendra portfelio vertė iki 40 metų – 410 tūkst. Eur + pasyviai valdomas verslas.
– Kiek uždirbate šiuo metu ir kiek atsidedate savo ateities gerovės kūrimui?
– Neturime stabilių pajamų, tačiau vidutiniškai uždirbame 6-7 vidutinius Lietuvos atlyginimus. Atmetus išlaidas lieka apie 70 proc. pajamų.
– Kur nugula Jūsų investicijos? Kokią grąžą kas mėnesį generuoja kapitalas?
– Investuojame, tik kol kas tam skiriame mažesnę pajamų dalį, o likusius pinigus taupome dar vienam nuosavam būstui.
Šiuo metu investuojame į vertybinius popierius, P2P bei savo verslą, be to, turime NT, kuris laikui bėgant taps portfelio dalimi. Turimi aktyvai neša apie 11 proc. grąžos (YTD).
– Kiek šiandien jau esate sutaupę norimos sumos iš, kaip sakėte, tų siekiamų 410 tūkst. Eur?
– Apie 17-18 proc.
– O kiek metų dar planuojate taupyti?
– Pagal planą turime dar 11 metų. Tačiau jeigu seksis taip, kaip dabar, tikslą pasieksime per ateinančius 5-6 metus.
– Ar buvo tokių, kurie bandė jus atkalbėti nuo tokio taupymo ir visos FIRE idėjos?
– Tokių, kurie bando atkalbėti, yra.
Džiaugiamės tuo, nes nuolat tenka perklausti savęs ar viską darome gerai, pasitikrinti planus ir priemones. Tik bėda, jog dažnai oponuojama mažai žinant apie FIRE judėjimo esmę, remiamasi mitais, tuo pačiu iškreipiant faktus ir formuojant neteisingą visuomenės nuomonę.
Ne retai matau atsakingus žmones sakančius, kad gyvenimas iš 25-30 proc. pajamų yra nelogiškas, nors pavyzdžiui mums tai reiškia, kad gyvename komfortabiliai, o išleidžiame tiek, kiek vidutinis lietuvis.
– Kas Jums padėjo susikrauti žinių bagažą apie tai, kaip reikia investuoti, kokios strategijos imtis?
– Daugiausia žinių gauta iš knygų, taip pat tinklaraščių ir kas be ko, praktikos. Knygoms skirta ypatingai daug laiko, per mėnesi stengiamės perskaityti bent po keletą.
– Ar daug praradimų, nepasiteisinusių investicijų turėjote? Gal skaičiavote, kiek pinigų taip praradote?
– Praradimų, be abejo, yra, nes tai yra investavimo dalis.
Tačiau didelių ekonominių sukrėtimų dabartinis portfelis dar nėra turėjęs, nes investavimo laikotarpis yra mažesnis nei 10 metų.
Nepaisant to, praeito ekonominio nuosmukio atsiminimai yra išlikę, nes tai stipriai paveikė tėvų, o tuo metu ir mūsų, finansinę gerovę.
– Ar, kalbant bendrai, esate taupūs žmonės? Teko girdėti, kad kai kurie FIRE judėjimo šalininkai dėl to, kad sutaupytų, gyvena pas tėvus, kitiems nuomoja savo būstus, automobilius ir pan.
– Vertinant objektyviai, taip, esame taupūs, nes išleidžiame 25-30 proc. uždarbio.
Kita vertus, gyvenimui išleidžiame tiek, kiek uždirba vidutinis Lietuvis, tad į minėtus kraštutinumus eiti tikrai nereikia.
Turime savo būstą, augintinį, valgome sveiką maistą, du mėnesius per metus atostogaujame, daug keliaujame, džiaugiamės kiekvieną diena. Trumpai tariant, gyvename įprastą ir visiems gerai žinomą gyvenimą, tik su racionalumo ir minimalizmo prieskoniu.
Mūsų gyvenimo nesupa aukštesnį statusą visuomenėję formuojantys išmanieji telefonai, vardiniai drabužiai ar naujausi automobiliai. Šių daiktų suteikiamas džiaugsmas yra trumpalaikis, o neigiama įtaka finansams – ilgalaikė.
– Bet ar jūsų negąsdina tai, kad vieną dieną viską galite prarasti?
– Visko prarasti neįmanoma. Net jeigu ir kažkokiu būdu neteksime nuosavo būsto, liks asmeninis gebėjimas uždirbti pinigus.
O kalbant apie investicijas, tai tokia mintis kartais aplanko, tačiau yra daug techninių ir psichologinių priemonių kaip apsisaugoti nuo infliacijos bei krizių.
Žmonėms, kurie dar neinvestuoja, verta suprasti, kad krizė nereiškia, jog prarasite investuotus pinigus. Krizė yra laikinas vertės sumažėjimas, kuris, laikui bėgant, atsistato, o kantriausius apdovanoja.
– Kas bus, kai pasieksite savo finansinę laisvę? Ką veiksite, nebedirbsite?
– Sukauptus pinigus ir toliau paliksime investuotus, o kapitalo prieaugį bei dividendus naudosime dengti pragyvenimo išlaidoms ir infliacijai.
Konkrečių veiklos planų nėra, nes iki tikslo dar toli, bet esame tikri, kad smarkiai padidės skiriamas laikas šeimai, draugams, kelionėms bei asmeninėms ambicijoms įgyvendinti.
Kas be ko, dalį laiko skirsime darbui, tik jis bus labiau socialus ir visuomeniškas bei užims tiek laiko, kiek norėsime.
– Kokią tendenciją Lietuvoje pastebite kalbant apie FIRE šalininkų judėjimą? Ar taip gyvenančių daugėja?
– „Balticmustache“ (tinklaraštis - DELFI) startavo prieš pusantrų metų, o dabar kas mėnesį sulaukiame tūkstančių unikalių skaitytojų.
Kone kasdien gauname klausimų, po truputi forume kuriasi intelektuali bendruomenė, atsiranda ir kitų tinklaraščių. Tad galiu drąsiai pasakyti, kad FIRE judėjimas Lietuvoje įgauna pagreitį.
– Kokį patarimą galėtumėte duoti tiems, kas galbūt norėtų prisijungti prie FIRE judėjimo? Nuo ko žmonės turėtų pradėti?
– Nesvarbu, kiek uždirbate šiandien, jeigu viduje norite būti finansiškai laisvas, galite tai pasiekti.
FIRE kaip išsikeltas tikslas įpareigoja žmogų domėtis asmeniniais finansais, pinigais, investavimu, o tai su laiku tobulina asmenybę, didina žmogaus vertę darbo rinkoje ir visuomenėje.
Net jeigu šiandien uždirbate minimalų atlyginimą, su tinkama literatūra, nusiteikimu ir supančia bendruomene, po metų kitų pradėsite augti. Augsite jūs, augs ir atlyginimas, o tada tikslai taps gerokai lengviau pasiekiami. Nebijokite ambicingų tikslų.
