Pažiūrėjo pro pirštus
DELFI nusprendė patikrinti, kaip Darbo kodekso įstatymo projekto pakeitimo, kuris yra privalomas vykdyti, laikosi kai kurios Lietuvos įmonės.
Štai „CVMarket.lt“ darbo skelbimų puslapyje galima matyti, kad dar nemažai įmonių nuo atlygio viešinimo susilaiko.
Vienas tokių – prekybos tinklas „Maxima“. Portale jis skelbėsi ieškantis krovėjo Vilniuje, pardavėjo Jonavoje bei kasininko Šiauliuose, tačiau siūlomi atlygiai nurodyti nebuvo.
Panaši situacija – ir kalbant apie prekybos tinklą „Ikea“. Jis skelbėsi Vilniuje ieškantis žmonių, kurie užimtų pardavėjo/konsultanto bei indų plovėjo pareigas, tačiau apie atlygį taip pat nebuvo nė kalbos.
Atlyginimų neskelbė ir kit prekybos tinklai, pavyzdžiui, „Iki“ ir „Rimi“. „Norfa“ darbo pasiūlymus buvo galima rasti pačiame įmonės puslapyje, tačiau siūlomi atlygiai puikavosi tikrai ne prie kiekvieno darbo skelbimo.
Kasininkui Raseiniuose buvo siūlomi 500 Eur atlyginimo į rankas, o mėsininkui Druskininkuose – nuo 850 Eur į rankas.
Vienintelis prekybos tinklas „Lidl“ visus darbo skelbimus pateikė skelbdamas siūlomą atlygį. Čia pardavėjui Palangoje buvo siūlomi 856-1021 Eur neatskaičius mokesčių, valdybos asistentui – nuo 1612 Eur neatskaičius mokesčių, o parduotuvės vadovo asistentui Kaune – nuo 1002 iki 1259 Eur neatskaičius mokesčių.
„CVbankas.lt“ patalpintuose darbo skelbimuose įstatymui nenusižengė ir valstybės įmonės Lietuvos paštas bei „Lietuvos geležinkeliai“. Pastarieji traktorininkui Kaune buvo pasiryžę mokėti nuo 1040 Eur į rankas, o krovikui – nuo 910 Eur neatskaičius mokesčių.
Lietuvos paštas laiškininko ieškojo Ukmergėje ir jam siūlė mokėti nuo 625 Eur neatskaičius mokesčių, o vyresniajam laiškininkui Kaune nuo 680 Eur neatskaičius mokesčių.
Tiesa, Lietuvos Energijos įmonių grupės skelbimai atrodė kiek kitaip. Ieškant teisininko Vilniuje ar pamainos automatiko bei dokumentų administratoriaus įmonė siūlomų atlyginimų neskelbė.
Skelbia rečiau nei kas antras
„CVMarket.lt“ pardavimų vadovė Raimonda Tatarėlytė DELFI teigė, kad šiuo metu iš visų jų portale aktyvių skelbimų siūlomas atlygis už darbą yra nurodytas tik rečiau nei kas antrame (45 proc. visų skelbimų).
Visgi tokį galimą darbdavių aplaidumą specialistė teisino pereinamuoju periodu, mat įmonės, kurios talpina didesnius darbo pasiūlymų kiekius, šiuo metu dar yra pasiruošimo stadijoje ir joms prisitaikyti prie pokyčių paprasčiausiai yra sunkiau.
„Reikia pokyčius suderinti su skelbimų eksporto, kandidatų valdymo sistemomis, todėl perėjimas gali užtrukti“, – aiškino ji ir sakė, kad štai „CVMarket“ portale, veikiančiame Latvijoje, kur toks įstatymas įsigaliojo jau nuo 2018 m. lapkričio, su nurodytu atlygiu galima rasti jau apie 90 proc. skelbimų.
Anot specialistės, kol kas pasakyti, kokį poveikį atlyginimo viešinimas turi patiems darbuotojams, dar sunku, nes praėjo per mažai laiko, tačiau, kaip teigė, akivaizdu, kad ieškantieji darbo dabar turi aiškesnę ir skaidresnę viziją, kiek įmonė yra pasirengusi mokėti ir ar atitinka norimus lūkesčius.
„Kalbant apie įmones, tos, kurios turi labai aiškią ir apibrėžtą algų mokėjimo sistemą, jiems algų nurodymas nesudaro problemų. Aišku, yra atvejų, kai tarkime užsienio bendrovių vidinė politika neleidžia viešinti visų atlyginimų.
Tuomet tokioms įmonėms šį prievolė yra ganėtinai problematiška. Tikėtina, jos pasirinks rodyti algą rėžiais“, – svarstė specialistė ir skaičiavo, kad tos įmonės, kurios šiuo metu siūlo mažesnį nei rinkos atlyginimą, bus priverstos algą pakelti, kad galėtų konkuruoti dėl kandidatų.
Darbo inspekcija: trūksta ir esamų resursų
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėja komunikacijai Jurgita Kažukauskaitė-Sarnickienė pasakojo, kad šiuo metu į galimus Darbo kodekso nuostatos pažeidimus dėl privalomo atlyginimų skelbimo VDI reaguoja gavusi pranešimus ar skundus arba vykdydama planinius ir neplaninius patikrinimus, tačiau, kaip teigė, susiduriama su iššūkiais.
„Šiai nuostatai prižiūrėti papildomas žmogus nebuvo įdarbintas. Tam trūksta net esamų žmogiškųjų resursų“, – atvirai sakė ji.
Kalbant apie skundus, kuriuos siunčia patys gyventojai, VDI Vilniaus skyrius, jos teigimu, jų yra gavęs kelis, tačiau du skundai nepasitvirtino, o vienai įmonei buvo taikytos administracinio poveikio priemonės.
Kaip informavo, už šios Darbo kodekso nuostatos pažeidimą pagal Administracinių nusižengimų kodeksą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims gali būti skirta bauda nuo 80 iki 880 Eur.
Įdomu ir tai, kad jeigu darbo skelbimas patalpintas socialiniame tinkle „Facebook“ ar, pavyzdžiui, „LinkedIn“, prie jo vis tiek privalo būti nurodytas siūlomas darbo užmokestis.
„Kur skelbimas yra skelbiamas – darbdavio pasirinkimas“, – komentavo J. Kažukauskaitė-Sarnickienė.
