„II šių metų ketv., darbuotojų, dirbusių visą mėnesį pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, didėjo 9 proc. arba 102 Eur. Tai reiškia, kad pajamos, gaunamos į rankas, padidėjo 14 proc. arba 98 Eur. Taigi II-ąjį šių metų ketv. matėme spartesnį darbo pajamų augimą nei pirmąjį ketvirtį, kuomet buvo fiksuotas 8 proc. augimas“,– sakė „Sodros“ statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.

Jos teigimu, pajamos dažniau didėjo mažų pajamų gavėjams. Beveik pusei darbuotojų, kurių pajamos nesiekė minimalios mėnesinės algos, pajamos padidėjo daugiau nei 10 proc. Dar trečdaliui jų pajamos didėjo nuo 5 iki 10 proc.

„Jeigu vertintumėme visus darbuotojus tai matytume, kad daugiau nei pusei pajamos padidėjo daugiau nei 5 proc.", - sakė ji.

Pajamų augimas

Tarp profesijų atstovų, II ketv. labiausiai augusiais atlyginimais galėjo džiaugtis aukštesnės kvalifikacijos darbuotojai.

„Pajamos labiausiai augo informacinių technologijų technikams, ugniagesiams, duomenų bazių projektuotojams, vadybos organizavimo analitikams, aukštųjų mokyklų dėstytojams, pagrindinio, vidurinio ugdymo ir profesijos mokytojams. Jų pajamos per metus augo daugiau nei 15 proc.“, – sakė K. Zitikytė.

Kaip kalbėjo specialistė, šių profesijų atstovų atlyginimus augino gana skirtingos priežastys. Štai analitikų atlygiai kilo dėl to, kad tokias sąlygas diktuoja pati rinka, o specialistų paklausa išlieka didelė ir tai darbuotojams leidžia derėtis.

Kiek kitokia situacija fiksuota su ugniagesių atlygio augimu. Teigiama, kad atlyginimus jiems augino pasikeitę vidaus statutai bei tvarka dėl priedų apmokėjimo. Mokytojų bei dėstytojų atlyginimai taip pat augo dėl valdžios priimtų sprendimų.

Kalbant apie žemesnės kvalifikacijos darbuotojus, mažiausiai didėjo statybininkų, sunkiasvorių automobilių vairuotojų, kioskų bei turgaviečių prekybininkų ir nekvalifikuotų inžinerinių statinių statybos darbininkų algos. Jų atlygiai didėjo mažiau nei 5 proc.

„Galima galvoti apie keletą priežasčių: reikia pripažinti, kad lyginame darbo pajamas ir tai nebūtinai yra tai, ką jie iš tiesų gauna. Kalbant apie vairuotojus, dienpinigiai čia nepasirodo, nes nuo jų nemokamos socialinio draudimo įmokos, tad galimai tai turi įtakos“, – sakė specialistė.

K. Zitikytė pasisakė ir apie statybininkų atlyginimus. Pasak jos, „Sodra“ mato tik oficialias pajamas, o kiek šios profesijos atstovai jų dar gauna neoficialiai – galima tik nuspėti.

„Pajamų augimas, kurį čia matome ir tiriame, dažnai gali nesutapti su realiomis pajamomis, kurios yra gaunamos“, – konstatavo ji.

„Sodra“ taip pat apžvelgė ir vyrų bei moterų gaunamas vidutines mėnesio pajamas.

Buvo teigiama, kad moterų vidutinės mėnesio pajamos didėjo sparčiau ir augo daugiau nei 10 proc. arba 107 Eur – nuo 1 049 Eur (įvertinus darbo užmokesčio indeksavimą 2019 m. pradžioje) iki 1 156 Eur, o vyrų pajamos augo lėčiau – 7,5 proc. arba 94 Eur nuo 1 254 Eur (įvertinus darbo užmokesčio indeksavimą 2019 m. pradžioje) iki 1 348 Eur.

Nepaisant rezultatų ir to, kad Lietuvoje fiksuojamas vyrų ir moterų draudžiamųjų pajamų atotrūkis yra artimas Europos Sąjungos vidurkiui, vyrams ir moterims mokami atlyginimai kartais skiriasi ir pusantro karto.

Mažiausi skirtumai yra tarp nekvalifikuotą darbą dirbančių moterų ir vyrų draudžiamųjų pajamų, tačiau skirtumai žymiai didesni ir kai kada siekia net pusantro karto tarp informacinių technologijų specialistų, gamybos inžinierių, gydytojų specialistų.

„Gali būti keletas priežasčių, kodėl skiriasi vyrų ir moterų gaunamos pajamos. Pirmiausiai, tai gali lemti skirtingų profesijų pasirinkimas, kai moterys dažniau renkasi, pavyzdžiui, mokytojo profesiją, kuri yra mažiau apmokama negu, tarkime, inžinieriaus“, – sakė K. Zitikytė.

Buvo teigiama, kad vyrų ir moterų pajamų skirtumai lemia ir tai, jog moterys dažniau susiduria su skurdo rizika.

Pavyzdžiui, sulaukus senatvės pensijos amžiaus vidutinė vyrų senatvės pensija turint būtinąjį stažą siekia 409 eurus ir yra penktadaliu didesnė nei moterų gaunama senatvės pensija, kuri vidutiniškai siekia 338 eurus.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 m. žemiau absoliučios skurdo ribos (245 Eur per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui) gyvenančių 65 m. ir vyresnio amžiaus moterų buvo 14 proc., o vyrų – 6 proc.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (94)