„Nejau ir kitose Europos šalyse yra panaši tvarka, kuri, kartą suklydus pildant prašymą, priskiria finansinius įsipareigojimus iki pensijos?“ – svarstė pašnekovas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja Eglė Samoškaitė sakė, kad asmenims nutraukti kaupimo po liepos 2 dienos nebegalima, nes pensijų kaupimas yra ilgalaikis procesas.

„Jeigu būtų sudarytos galimybės bet kada nutraukti ir grįžti į kaupimą, tuomet kaupimas nebūtų tvarus ir prasmingas, nemaža dalis gyventojų nesukauptų pakankamų lėšų“, – dabartinės tvarkos logiką paaiškino ji.

Linas Kukuraitis, Eglė Samoškaitė

Tuo metu Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos narys Tadas Gudaitis pasiūlė į V. Radžiūno situaciją pažiūrėti iš kitos pusės – dėl kaupimo jis gaus didesnę pensiją.

Svarsto kreiptis į teismą

Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje vyko pensijų reforma, kurios metu gyventojai galėjo apsispręsti dėl dalyvavimo antros pakopos kaupime. Kaupiantys galėjo toliau kaupti arba grįžti į „Sodrą“, arba stabdyti kaupimą ir palikti pinigus pensijų fonde.

Nekaupiantys asmenys iki 40 metų į kaupimą buvo įtraukti automatiškai. Jei norėjo kaupti, jiems nieko daryti nereikėjo. Jei norėjo kaupimo atsisakyti, turėjo apie tai pranešti „Sodrai“.

Būtent tai padaryti norėjo V. Radžiūnas. „Dar vasario mėnesį prisijungiau prie „Sodros“ informacinės sistemos, kurioje, kaip tada atrodė, atsisakiau dalyvauti antrojoje pakopoje ir nutraukiau pensijų kaupimo sutartį.

Tuomet, jei gerai pamenu, uždėjau „varnelę“ ir nuo to laiko iki liepos 1 dienos nebuvo matyti jokios informacijos, kad toliau dalyvauju kaupime“, – DELFI pasakojo jis.

Vyras tvirtino, kad tik prisijungęs prie „Sodros“ sistemos pamatė, kad toliau dalyvauja kaupime.

„Internete nedelsiant suradau informaciją, kad sustabdyti pensijų kaupimą galima ir po liepos 2 dienos, nes yra tam tikrų išlygų. Priežastys buvo nurodytos tokios, kad asmuo galėjo negauti informacijos apie kaupimą, taip pat sveikatos problemos ir panašūs atvejai.

Neleisti žmogui nutraukti sutarties iki gyvenimo pabaigos yra neproporcinga ir nemanau, kad tokia tvarka yra tinkama.
V. Radžiūnas

Kreipiausi į „Sodros“ valdybą, kuriai pateikiau prašymą sustabdyti mano dalyvavimą antroje pakopoje, motyvuodamas tuo, kad „Sodros“ informacinė sistema buvo paini ir aš per klaidą ar savo neapdairumą neužpildžiau prašymo iki galo atsisakyti kaupti. Taip pat nurodžiau, kad turiu finansinių įsipareigojimų, būsto paskolą, dėl ko man nuo atlyginimo nuskaičiuojama pinigų suma yra reikalinga tiek dabar, tiek gali būti reikalinga ir toliau“, – dėstė V. Radžiūnas.

Tačiau „Sodra“ jo prašymo netenkino. „Sulaukiau atsakymo, kad nepateikiau dokumentų, įrodančių svarbias priežastis, jog prašymo atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime negalėjau pateikti laiku, todėl tenkinti mano prašymą Fondo valdyba neturi teisės. Taip pat nurodyta, jog jei nesutinku su Fondo valdybos sprendimu, turiu teisę jį apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Ar kreipsiuosi į teismą, šiandien dar negaliu atsakyti, nes tariuosi su advokatu, tačiau tai pareikalautų ir nemažų finansinių bei laiko resursų“, – sakė pašnekovas.

Kęstutis Kupšys

Galėtų pakeisti tvarką

V. Radžiūnas sakė, kad dabar galiojanti tvarka turėtų būti peržiūrėta.

„Neleisti žmogui nutraukti sutarties iki pensijos yra neproporcinga ir nemanau, kad tokia tvarka yra tinkama. Tiek „Sodros“ darbuotojai, tiek pensijų fondo atstovai informavo, kad sprendimas priimtas valstybės ir tokia yra tvarka – atsisakyti kaupti nėra galimybės iki kol išeisiu į pensiją. Tai visiškas absurdas“, – sakė jis.

Panašios pozicijos laikosi ir Lietuvos vartotojų asociacijų aljanso narys Kęstutis Kupšys.

„Jei tokių atvejų yra daugiau nei vienas, visai logiška būtų tikėtis parlamentarų dėmesio. Tada gali atsirasti įstatymo pataisa, kad suklydusiems ar nesupratusiems suteikiama papildoma teisė dar kartą apsispręsti. Tarkim, iki kitų metų vidurio“, – DELFI sakė jis.

K. Kupšys priminė, kad iki liepos 2 dienos apsispręsti turėjo maždaug 1,2 mln. gyventojų.

„Jei dauguma suvokė, ką daro, padarė, ką norėjo, turbūt galima daryti prielaidą, kad ne visi galėjo ir ne visi suprato, ne visi suspėjo ar mokėjo“, – svarstė pašnekovas.

Galima daryti prielaidą, kad ne visi galėjo ir ne visi suprato, ne visi suspėjo ar mokėjo.
K. Kupšys

Jo manymu, tai būtų daug paprastesnis sprendimas, nei versti žmones bylinėtis teismuose.

„Reikėtų įtikinti teismą, kad jie nesugebėjo pareikšti savo valios, kad jiems nebuvo sudarytos sąlygos, kad jie labai norėjo, bet nesugebėjo. Tada teismas įpareigotų „Sodrą“ atsižvelgti į šių asmenų prašymus.

Lengviau būtų įtikinti Seimo narius. Kiek yra buvę atvejų, kai nukeldavo įstatymo įsigaliojimo terminą dėl įvairių aplinkybių. Ar čia ne tas atvejis, kai galima taip pasielgti? Juolab, kad tai nebeliestų to milijono žmonių, kurie apsisprendimą jau padarė“, – sakė K. Kupšys.

Laiko turėjo pakankamai

E. Samoškaitė DELFI sakė, kad pensijų kaupimas yra ilgalaikis procesas, o norint užsitikrinti pastebimą priedą prie valstybinės socialinio draudimo pensijos, reikia kaupti ilgai ir nuosekliai, be pertraukų arba su minimaliomis pertraukomis.

„Kaupiant antroje pakopoje ir taip netrūksta natūralių pertraukų: kai asmuo neturi draudžiamųjų pajamų ir darbo, įmokos nemokamos, kai moteris ar vyras išeina vaiko priežiūros atostogų, įmokos nemokamos (tik valstybės dalis mokama), įstatymais nustatyta galimybė stabdyti kaupimą 12-ai mėnesių.

Taip pat primename, kad sprendimui dėl pensijų kaupimo priimti buvo numatytas tikrai netrumpas 6 mėnesių laikotarpis, įskaitant ir tuos dalyvius, kurie pensijų kaupimo sutartis buvo sudarę iki reformos. Jeigu būtų sudarytos galimybės bet kada nutraukti ir grįžti į kaupimą, tuomet kaupimas nebūtų tvarus ir prasmingas, nemaža dalis gyventojų nesukauptų pakankamų lėšų“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja.

Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Tai, kad žmonės turėjo daug laiko ir informacijos akcentavo ir įmonės „Swedbank investicijų valdymas“ vadovas T. Gudaitis.

„Jei yra tam tikras laikotarpis, per kurį turi padaryti sprendimą, vis tiek jis turi kažkada pasibaigti. Šioje vietoje jis jau pasibaigė.

Žmogus nesustabdė įmokų, dabar kaupia lėšas savo pensijai. Tai sprendimo nepadarymas – kiek jis neigiamas žmogui? Žiūrint į ilgesnę perspektyvą, sakyčiau, jis teigiamas, nes žmogus kaupia“, – sakė jis.

Žiūrint į ilgesnę perspektyvą, sakyčiau, jis teigiamas, nes žmogus kaupia.
T. Gudaitis

T. Gudaitis pastebėjo, kad atidarius dar vieną langą sprendimui dėl kaupimo padaryti, po to tikriausiai ir vėl atsirastų asmenų, kurie norėtų dar vieno pratęsimo.

„Atsižvelgiant į tai, kad buvo pusė metų apsispręsti, informacijos buvo labai daug, manau, papildomas langų atidarymas įneštų daugiau chaoso. Tada būtų galima kvestionuoti, kiek jis teisingas tų žmonių, kurie jau padarė sprendimą atžvilgiu“, – sakė jis.

Tuo metu Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas komentavo, kad pensijų reformų Lietuvoje ir taip buvo per daug.

„Kiekviena reforma sukelia papildomų klausimų, riziką, kad kažkas ne taip supras ir nukentės. Visada iš tokio didelio skaičiaus žmonių atsiras atvejų, kai kažkas nespėja, neįsigilina ar ne taip supranta“, – sakė jis.

Marijus Kalesinskas

M. Kalesinskas teigė, kad nutraukimui taikomas apribojimas yra normali praktika.

„Antrosios pakopos sistema nuo trečiosios pakopos tuo ir skiriasi, kad tai yra ilgalaikis kaupiančiojo įsipareigojimas – laikytis tam tikros disciplinos, ruošiantis savo senatvei. Tai yra būtinybė visoms panašioms antros pakopos sistemoms, sprendimams, skirtiems užtikrinti oresnę senatvę. Lietuva šiuo atžvilgiu niekuo neišsiskiria“, – pasakojo jis.