Eilės nesidriekia

Vieno pačiame Vilniaus centre įsikūrusių lombardų atstovas, kuris paskambinus nenorėjo prisistatyti, sakė puikiai žinantis, kad aukso kaina šiandien kopia aukštyn, tačiau tikino, jog išskirtinio dėmesio dėl to lombardas iš savo klientų nesulaukia.

„Mes gyvename, kaip ir gyvenome. Visada pagal rinką dirbame. Jeigu rinkoje kaina kyla – mes irgi keliame.

Pas mus žmonės nelabai dar sureagavo, kad aukso kainos padidėjo, matyt, nepastebėjo. Bet tas kainų kilimas ir kritimas – dažnas dalykas, tai nelabai čia taip ir prisiriši prie jo. Labai dažnai svyruoja viskas“, – situacija šiuo metu nupasakojo jis.

Nors aukso kainos ir pakilusios, šiandien prie lombardų durų stovinčios eilės dėl už auksinę juvelyriką išmokamų didesnių sumų tikrai nepamatysi. Kaip tikino atstovas, už švaraus aukso (999) gramą pas juos dabar mokama 43 Eur, o už patį populiariausią auksą, kurio klientai atneša daugiausia – 585 – 25 Eur.

Foto: DELFI / Audrius Solominas

DELFI kreipusis į dar vieną sostinės lombardą, telefoną pakėlęs vyras į kalbas daug nesileido ir sakė esminių pokyčių, susijusių su klientais, nepastebėjęs.

„Man atrodo, kad nelabai kas pasikeitė. Kaina – taip, ji pasikeitė, bet tik tiek. Mes visada reaguojame į tai, kas vyksta rinkose“, – tepasakė jis.

Kylanti kaina – krizės šauklys

Kol statistika rodo, kad tokios aukštos aukso kainos (1500 dol. už Trojos unciją) pasaulis nematė nuo 2013-ųjų, „Nacionalinio aukso banko“ direktorė Jurgita Lunskutė DELFI aiškino, kad šiandien į rekordines aukštumas pakilusi aukso kaina susijusi su pasaulyje vykstančiais įvykiais.

„Investicinio aukso ir sidabro kainų kilimą šiuo metu lemia keli veiksniai, tai ir Donaldo Trumpo pasisakymai, prekybos nesutarimai tarp Kinijos ir JAV bei tvyranti įtampa Persijos įlankoje.

Prie viso to prisideda ir lėtėjantis vartojimas, prastėjantys įmonių rezultatai, kalbos apie artėjančią krizę“, – kainos kilimo priežastis vardijo ji.


Kaip sakė, šiandien turintys net ir mažas santaupas atliekamų pinigų, dažniausiai nenori jų laikyti valiutos pavidalu, o nuo gyventojų dažnu atveju neatsilieka ir vyriausybės, kurios pačios pastaruoju metu vis didina savo aukso atsargas.

Pasak direktorės, aukso kilimas yra ir pirmas jau atėjusios krizės šauklių.

„Žmonės ieško kur saugiai padėti savo santaupas, o tai automatiškai nulems lėtėjantį vartojimą, bei ekonomikos sąstingį“, – teigė ji.

Paprašyta paprognozuoti, kaip aukso kainos atrodys ateityje, vadovė teigė, kad jos kilti turėtų ir toliau.

„Jos ir toliau kils dėl visų prieš tai vardintų veiksnių, kadangi nepanašu, kad kilusius pasaulinius konfliktus pavyks išspręsti greitai, o pastarųjų metų geri ekonominiai rodikliai po truputį leidžiasi.

Be abejo vėl artėjantis Brexit terminas, JAV Prezidento rinkiminės kompanijos pradžia, irgi įneš sumaišties“, – pasakojo ji.

Mačiulis: aukso brangimas – signalas

„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis DELFI pasakojo, kad įprastai aukso kaina kyla dėl dviejų priežasčių.

Pirmoji, kaip teigė, susijusi su galima infliacija, kai gyventojai ir investuotojai bando apsidrausti nuo pinigų nuvertėjimo ir perka auksą, antroji – savotiška užuovėja nuo besiartinančių ekonominių nuosmukių ir finansinių krizių.

Nerijus Mačiulis
Foto: Asmeninio archyvo nuotr.

„Šiuo metu jokių infliacijos užuominų pasaulyje nėra ir aukso brangimas tikrai nesusijęs su baimėmis, kad gali sparčiau didėti kainos ar nuvertėti pinigų perkamoji galia, bet yra kita labai didelė baimė – JAV ir Kinijos prekybos karas, kuris gali virsti į pasaulinės prekybos nuosmukį ir į visos pasaulio ekonomikos susitraukimą.

Būtent tai yra pagrindinė priežastis, kodėl tiek daug investuotojų atsisuko į auksą“, – sakė jis.

Kaip aiškino, problemų sąrašas šiemet kaip niekada didelis: tai ir sankcijos Iranui bei Irano veiksmai Ormūzo sąsiauryje, taip pat artėjantis Brexit, Italijos Vyriausybės nestabilumas, įtampa tarp Kinijos ir Honkongo.

„Natūralu, kad tokiame kontekste yra padidėjęs patrauklumas investicijoms į auksą. Aukso brangimas yra signalas, kad rizika, susijusi su galima pasauline krize, yra pajudėjusi“, – sakė N. Mačiulis.

Dar bando įšokti į traukinį

„Synergy finance“ investicijų valdymo skyriaus vadovas Artūras Milevskis pasakojo, kad, bendrai kalbant, aukso kaina nuo metų pradžios jau padidėjo 17 proc., ir nors investavimo į auksą bumo nėra, šiuo metu investuotojai dar bando įšokti į jau važiuojantį aukso brangimo traukinį.

„Kylant aukso kainai didėjo ir investuotojų susidomėjimas šia investicija, t.y. augo aukso fondo laikomo aukso atsargos“, – sakė jis ir pridūrė, kad pasaulyje aktyviausiai auksą supirkinėja Rusija bei Kinija, tačiau tai nėra nauja tendencija.

Paklaustas, ar lietuviams dar verta bandyti šokti į aukso traukinį, jis teigė, kad čia vieno atsakymo nėra.

„Viskas priklauso nuo investuotojo. Tai yra jo amžiaus, investavimo horizonto, rizikos lygio ir pan. Jei investuotojas yra pasyvus, mes visada rekomenduojame tam tikrą dalį portfelio investuoti į auksą kaip apsaugą nuo infliacijos ir krizių (nuo 5 iki 20 proc. portfelio).

Jei investuotojas yra aktyvus, jis asmeniškai turi žinoti kriterijus, kada reikia pirkti/parduoti auksą.

Kaip pavyzdžiui, kaip minėjau, pagal mūsų naudojamą strategiją auksas yra teigiamoje tendencijoje nuo metų pradžios, taigi mes šiuo metu esame investavę į šią turto klasę, bet keičiantis situacijai ateityje tai gali greitai pasikeisti“, – sakė A. Milevskis.