Pasakiškai pelningos investicijos į bitkoinus ir kitas kriptovaliutas – tokio pobūdžio informacija pastaruoju metu buvo platinama naudojantis ir portalo DELFI vardu. Laidoje DELFI 11 dalyvavęs M. Pareščius teigė, kad ši schema nėra kuo nors labai išsikirtinė.
„Tiesiog kitokia, kiti žmonės dirba. Kitoks grafinis dizainas, kitoks padirbinėjimas. Ši schema paremta tuo, kad žmonės yra girdėję, kad bitkoinai ar kitos kriptovaliutos labai šokinėja kainoje ir yra gana didelis pelningumas perkant, parduodant.“, – sakė jis.
Pašnekovas teigė, kad šiais nusikaltėliais turėtų užsiimti Lietuvos bankas.
„Visų pirma, išsiaiškinti, kas jie tokie yra. Tada naikinti turinį ir naikinti lietuviškų vartotojų priėjimą prie svetainių. Jeigu yra galimybė, juos suimti ir taikyti tam tikras ekonomines ir baudžiamąsias atsakomybes“, – dėstė M. Pareščius.
Sulaukia skambučių
A. Šapola pasakojo, kad Lietuvoje nuo sukčių nukentėjusių asmenų skaičius nėra labai didelis, tačiau jų prarandamos pinigų sumos gali būti tikrai reikšmingos.
„Dažniausiai būna skambutis į mobilųjį telefoną. Kartais tai gali būti ir elektroninis laiškas arba kontaktas per kokį nors socialinį tinklą. Dažniausiai iš rusų kalba kalbančių žmonių, kurie prisistato įvairiai, skamba kaip finansinis agentas, patarėjas, atstovaujantis kokiai nors bendrovei, kuri turi fantastišką pasiūlymą pasididinti savo pinigus, kurie guli banko sąskaitoje ir nieko neveikia. Tada žmonės, jeigu, tas pokalbis pasirodo jiems įdomus, jį tęsia, sulaukia pasiūlymo „investuoti“, – kalbėjo A. Šapola.
M. Pareščius dėstė, kad sulaukus tokio skambučio, pirmiausia, reiktų pagalvoti – iš kur jie gavo jūsų telefono numerį.
„Jūs juk nesate niekam pranešę apie tai, kad jūs galbūt norite investuoti“, – pastebėjo jis.
A. Šapola teigė, kad verčiau apskritai nekalbėti su tokiomis temomis norinčiai kalbėti žmonėmis, kai jie skambina iš nepažįstamo telefono numerio.
„Nerekomenduojame šnekėtis su sukčiais, nes būna žmonės, kartais sako pajuokausiu, čia padarysiu kažkokią istoriją, „Facebook“ aprašysiu. Kartais tos istorijos iš tikrųjų smagiai skaitosi, bet yra žmonių, kurie kalbėdami su jais, yra įtikinami, kad iš tikrųjų čia yra geras pasiūlymas.
Tai mūsų patarimas – tiesiog tą pokalbį nutraukti. Kaip bebūtų nemandagu, tiesiog paprasčiausiai padėti telefono ragelį, neatsiliepti į tolimesnius skambučius arba, jeigu išmanusis telefonas leidžia tai padaryti, užblokuoti tą numerį“, – sakė SEB atstovas.
Praranda milijonus
M. Pareščius sakė, kad su sukčiais susiduria ne tik gyventojai – fiziniai asmenys, bet ir įmonės.
„Daug verslo vartotojų praranda sumas su daugiau nulių, – pasakojo jis. – Įmonėms ateina laiškai iš vadovo, gauna laiškus sekretorės, buhalterės apie tam tikrų sumų poreikį pervesti konsultantams, tarpininkavimo tiekėjams. Ateina visa krūva laiškų elektroniniu paštu su padirbtomis sąskaitomis-faktūromis iš tiekėjų, su kuriais įmonė seniai dirbo. Įmonės sumoka tuos pinigus kažkur į neaiškius bankus, į salas ir panašiai, praranda milijonus.“
Pašnekovas apibendrino, kad dėl sukčių Lietuvos ekonomika kasmet netenka milijonų eurų.
