Kiek pervesti, sprendžia patys
13 mln. Eur – tiek pinigų, anot Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA), vien pernai darbdaviai pervedė darbuotojams į jų pensijų ir gyvybės draudimo fondus.
Įmokos, kaip buvo teigiama, pasiskirstė labai skirtingai. Kol vieni darbdaviai skyrė tam tikrą dalį nuo mokamo atlyginimo sumos ir pervedė po 1-4 proc. nuo mokėto atlyginimo, kiti pervedamą sumą siejo su turimu darbo stažu įmonėje, gautais rezultatais ar net užimamomis pareigomis.
„III pensijų pakopa suteikia labai daug laisvės ir įmokų dydžio, ir periodiškumo prasme. Įmokos gali būti ir vienkartinės, ir periodinės, jos gali būti susietos su atlyginimo procentine dalimi arba sutarta konkreti pervedama suma.
Darbdavys kartu su darbuotoju pats nusprendžia, ar įmokos bus pervedamos kartą per mėnesį, kas ketvirtį ar kartą per metus“, – apie darbdavio indėlį į darbuotojo ateitį pasakojo LIPFA prezidentas Šarūnas Ruzgys.
Jo teigimu, šiuo metu Lietuvoje esančiuose pensijų fonduose III pakopoje iš viso kaupia 69 tūkst. gyventojų, o jų sukauptas turtas siekia beveik 121 mln. Eur. Minėtą sumą padalinus kiekvienam, pensijų fonduose kaupiantysis vidutiniškai šiandien turi sukaupęs po 1,7 tūkst. Eur.
Kalbant apie kaupimą III pakopoje ne mažiau populiarūs ir investiciniai gyvybės draudimo fondai. Anot Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidento Artūro Bakšinsko, iš viso tokiuose fonduose šiandien Lietuvoje jau yra sukaupta 50 mln. Eur.
„Lyginant su 2017-aisiais, ši suma išaugo 5-6 proc., o per 2018 m. metus juridiniai asmenys sudarė apie 1,3 tūkst. naujų kaupiamojo gyvybės draudimo sutarčių“, – tikino jis ir sakė pastebėjęs, kad kasmet naujai sudaromų sutarčių skaičius stabiliai auga.
Specialisto teigimu, į kaupiamuosius gyvybės draudimo fondus iš viso praėjusiais metais įmonės įmokas pervedė 10-iai tūkst. savo darbuotojų.
Siekia įtikti darbuotojams
Konsultacijų bendrovės „Korn Ferry Hay Group“ atlikta reprezentatyvi rinkos apklausa parodė, kad kasmet įmonių, prisidedančių prie darbuotojų pensijos kaupimo III pakopoje, skaičius auga.
Štai 2014-2015 m. prisidedančių prie darbuotojų kaupimo buvo 7 proc. įmonių, o 2016 m. šis skaičius pakilo iki 11 proc. 2017-ieji pasižymėjo menku kritimu ir įmonių skaičius mažėjo iki 10 proc., tačiau 2018-aisiais vėl šoktelėjo ir perkopė 12 proc.
Kad skaičiai ne iš piršto laužti patvirtino ir Š. Ruzgys. Pasak jo, toks darbuotojų motyvavimo būdas šiandien tampa vis populiaresnis, nes darbuotojų dominuojama darbo rinka darbdavius verčia ieškoti ir darbuotojams siūlyti vis daugiau finansinių naudų.
„Be to, prie finansinio saugumo senatvėje kultūros diegimo ypač prisideda užsienio kapitalo įmonės, atitinkamą patirtį atsinešančios iš Vakarų“, – apie vis populiarėjančią tendenciją sakė specialistas.
Jam pritarė ir „INVL Asset Management“ Pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė Dalia Kolmatsui. Anot jos, pastarųjų metų duomenys rodo, kad įmokas į INVL trečios pakopos pensijų fondus darbuotojams pervedančių įmonių skaičius išaugo.
Pastebinti vis auganti įmonių susidomėjimą skatinti darbuotojus ne vien tik didinti darbo užmokestį, tačiau ir rūpintis jų finansine ateitimi sakė ir „Aviva Lietuva“ finansų direktorė Rita Nogė.
Anot jos, šiandien tai suprantama, nes darbo rinkoje jau kuris laikas vyksta gana intensyvi darbuotojų kaita, tad įmonės stengiasi išlaikyti davo darbuotojus skiriant jiems papildomas ilgalaikes naudas.
„Įmonių vadovai ieško įvairių sprendimų, kaip motyvuoti savo darbuotojus: reguliari atlyginimo peržiūra, kvalifikaciją keliantys mokymai, renginiai, vaisiai biure ir kt.
Tačiau verta pagalvoti ir apie tai, kaip pasikeis asmeninės pajamos sulaukus senatvės – įvertinus Lietuvos demografines tendencijas, retas kuris galės džiaugtis buvusį atlyginimą siekiančia pensija“, – DELFI teigė ji.
Įmokos siekia ir šimtus eurų
Kaip pasakojo specialistai, kadangi kaupimas III pakopoje – savarankiškas, o kaupimo sumos – sutartinės, labai dažnai darbdaviai į darbuotojų fondus perveda sumas, kurios priklauso nuo daugelio dalykų, tarkime, darbo stažo įmonėje ir pan.
Kaip sakė III pakopos kaupimo fondų atstovai, sumos, dažniausiai, svyruoja nuo 1 iki 4 proc. darbuotojui mokamo atlyginimo, o antra tiek, įprastai, dar prisideda ir pats kaupiantysis.
„Vidutiniškai darbuotojo pensijai bendrovės skiria apie 3 proc. bazinio atlyginimo“, – teigė ir AB „SEB gyvybės draudimas“ l.e.p. generalinis direktorius Rokas Gylys.
„Aviva Lietuva“ finansų direktorė R. Nogė taip pat sutiko paskaičiuoti, kiek darbdaviai skiria darbuotojų kaupimui. Kaip teigė, skirtingų įmonių – skirtingi ir poreikiai, tačiau dažnai sumos siekia ir šimtus eurų.
„Beveik pusė įmonių kas mėnesį vienam darbuotojui skiria nuo 50 iki 100 eurų, patenkančių į jo kaupiamąją sąskaitą.
Tuo metu kone ketvirtadalis mūsų įmonių klientų kas mėnesį į darbuotojų gyvybės draudimo sąskaitas perveda po 100 ir daugiau eurų“, – apie tikslias pervedamas sumas sakė ji.
Tiesa, kad prisidedančių įmonių prie kaupimo galėtų būti dar daugiau, prasitarė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas A. Bakšinskas, tačiau, jo manymu, čia jau reikėtų ir valdžios indėlio.
„Manome, kad tokių įmonių skaičius, kurios nori prisidėti prie ilgalaikio savo darbuotojų taupymo, galėtų būti kur kas didesnis, jeigu būtų išspręstos tam tikros problemos, susijusios su mokestine aplinka“, – sakė jis.
Šiandien įstatymo numatyta tvarka darbdaviui, kuris prisideda prie darbuotojo kaupimo pensijai tiek II, tiek III pakopoje, yra taikomos mokestinės lengvatos, o lėšos, pervedamos į fondus, yra neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu (20 proc.), darbdavio (1,77 proc.) ir darbuotojo socialinio draudimo įmokomis (19,5 proc.).
Kiekvienam – po 8 Eur
Viena įmonių, prisidedančių prie darbuotojo kaupimo III pakopoje, ir įmonė „Telia“.
Jos žmogiškųjų išteklių vadovas Ramūnas Bagdonas pasakojo, kad įmonės darbuotojas pasirenka pensijos kaupimo fondą, o visiems programoje dalyvaujantiems darbuotojams, net jei darbuotojai patys nekaupia savo lėšomis, bendrovė kas mėnesį skiria po 8 eurus.
„Jei darbuotojai nusprendžia prisidėti savo lėšomis, „Telia“ į pensijų fondą taip pat perveda papildomą įmoką, atitinkančią darbuotojo skiriamą atlyginimo dalį.
Pavyzdžiui, jei darbuotojas nuo savo atlyginimo perveda 1,55 proc., tai antra tiek pridedame ir mes. Darbuotojo skiriama įmokos dalis nėra ribojama“, – nurodė R. Bagdonas.
