Praėjusį savaitgalį Lietuvos pajūrį dėl gero oro ir vykusios šventės užgriuvo nemažai poilsiautojų. Tiems, kurie nakvynės ieškojo paskutinę minutę, teko nemažai pavargti, nes buvo likę vos keli variantai.
Tačiau ir dabar dairantis vietų artėjančiam Žolinių savaitgaliui galima pamatyti, kad nemaža dalis nakvynės vietų – rezervuota. Likusių vietų kainos gali nemenkai patuštinti kišenę ir atsieiti brangiau nei nakvynė apartamentuose užsienyje ant jūros kranto.
Vaizdas skiriasi smarkiai, kaina ne
DELFI nusprendė pasidairyti, kokios nakvynės kainos yra užsienyje, šalia jūros, ne pačiuose prabangiausiuose kurortuose ir, kokios jos Lietuvos pajūryje.
Naudodamiesi „Booking.com“ platforma įvedame rugpjūčio 16–18 dienų savaitgalį dviem asmenims ir žvelgiame į pasiūlymus. Žinoma, dairomės į tuos pasiūlymus, kurie yra prie pat jūros. Nemaža dalis siūlomų kambarių, butų – su vaizdu į jūrą.
Pavyzdžiui Kroatijoje, vadovaujantis šiais duomenimis matyti, kad kainos svyruoja nuo maždaug 130 eurų už dvi naktis. Tačiau pro tokio kambario langą ar balkoną žvelgsi į jūrą. Nemaža dalis pasiūlymų yra skirtų išsinuomoti didesnius apartamentus ar visą butą keturiems ir daugiau žmonių. Vėlgi, už tokį variantą su vaizdu į jūrą, galima rasti pasiūlymų ir už 160 eurų, tačiau didžiausia dalis bus 200–300 Eur ribose. Tarkime, kad apsistojama 200 Eur kainavusiame bute, keturiese, vadinasi dvi nakvynės vienam žmogui atsieitų 50 eurų. Tiesa, galima rasti ir prabangesnių variantų. Gerai įvertintuose viešbučiuose savaitgalis dviem žmonėms numeryje su vaizdu į jūrą gali kainuoti ir tarp 500–1000 eurų.
Pavyzdžiui, dar pigesnių variantų galima rasti turistų vis dar neperpildytoje Albanijoje. Čia apartamentai su vaizdu į jūrą savaitgaliui dviem gali kainuoti nuo maždaug 80 eurų. Nemažai pasiūlymų galima rasti 100–200 eurų sumos ribose, už tokią sumą įmanoma įsigyti visą butą savaitgaliui su vaizdu į jūrą keturiems asmenims. Prabangesni butai gali atsieiti iki 300 eurų.
Tuo tarpu per tą patį „Booking“ žiūrint į Lietuvos pajūrį visų pirmą reikėtų pabrėžti, kad dauguma nakvynės vietų įsikūrę tolėliau nuo jūros. Nakvynių vietų rugpjūčio 16–18 d. savaitgaliui Neringos savivaldybėje likusios vos kelios, mažiausiai pasiūlymų Nidoje. Pavyzdžiui dvi lovos savaitgaliui dideliame 8 lovų kambaryje kainuos apie 80 Eur, butas penkiems asmenims – 275 Eur, o kambarys dviems viloje ir 635 Eur. Juodkrantėje savaitgalis dviem gali kainuoti ir nuo 110 Eur.
Tuo tarpu Karklėje pasiūlymų kainos savaitgaliui dviem svyruoja nuo 200 Eur, Palangoje, arčiau jūros, nakvynė dviem, savaitgaliui, kainuoja nuo maždaug 144 Eur. Nemaža dalis pasiūlymų už virš 200 Eur kainą. Pavyzdžiui, vienoje nakvynės vietų savaitgalis dviem kainuos 204 Eur, o didesnis kambarys su vaizdu į jūrą trims jau 704 Eur.
Palyginimui, kiek mažesnės kainos Latvijoje. Čia savaitgalio nakvynė dviem netoli jūros prasideda nuo maždaug 64 Eur.
Lietuvos pajūrio maža, užsienyje – daug daugiau
Pašnekovai tikina, kad egzistuoja logiškas paaiškinimas, kodėl už apartamentus Lietuvos pajūryje sumokama panaši suma nei už apartamentus užsienyje su vaizdu į jūrą. Pirmiausia tai sąlygoja mūsų geografija ir klimatas: turime mažiau pajūrio, mažiau mėnesių džiaugiamės šiltu oru. Be visa to, Lietuvoje nėra tiek daug nakvynės vietų pro, kurių langus galėtum matyti jūrą, nes galioja kitokie statybų reikalavimai.
„Europoje yra leidžiama statyti viešbučius ant kranto ar šalia kranto linijos. Ta pati kranto linija yra žymiai ilgesnė. Net ir mūsų kaimyninėje Latvijoje. Tai mes tos jūros turime mažai, viskas kas arčiau jūros kainuoja brangiau. Esame linkę vertinti ir patį apgyvendinimo variantą pagal atstumą iki jūros, nors užsienyje tai galbūt nėra taip svarbu.
Kainų aš nedrįsčiau vertinti su pietų Europos kurortais. Vis dėlto turime skirtingą klimatą ir ta sezono trukmė yra visiškai kitokia: pietų Europos kurortai gali džiaugtis gerais orais kokius 4–5 mėnesius,Turkija net ir pilnus pusę metų gali džiaugtis, o Lietuvoje du mėnesiai būna aktyviausi.
Pastebiu, kad lietuvių atostogautojų tipas kitoks: savaitės trukmės atostogos Europoje ir anksčiau Lietuvos pajūryje buvo įprasta, dabar matome, kad yra prisiderina prie ilgesnių savaitgalių, dėl to ypatingai brangu būna ilgojo savaitgalio metu, nes verslininkai žino, kad kambariai vis tiek užsipildys“, – DELFI komentavo kelionių organizatoriaus „Makalius“ įkūrėjas Rimvydas Širvinskas.
SEB vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas antrino, kad Lietuvoje pajūris daug labiau ribotas nei užsienyje esančiose valstybėse. Tad ir pasiūla čia ne tokia didelė, o paklausa yra – tai ir lemia didesnę kainą. Be to, jis atkreipia dėmesį, kad nemaža dalis pasiūlymų susirandama ir per kitas platformas.
„Šita rinka yra laisva rinka, joje tikrai akivaizdžiai veikia paklausos ir pasiūlos veiksniai. Jei nebūtų važiuojančių ir mokančių, nebūtų ir tokių kainų.
„Booking“ atspindi tik mažą dalį visos pasiūlos gyvenamojo būsto. Suprantama, kad rugpjūčiui yra tai, kas liko, nes jei važiuoji savaitei, tokį dalyką prieš 3–5 mėnesius reikia užsirezervuoti. Tuomet kaina mažesnė būna ir nereikia primokėti.
Užsienyje įprasta važiuoti į viešbučius, o Lietuvoje didžioji dalis važiuoja ne į viešbučius, o į privačius butus, kur patys gaminasi valgyti, tuomet galima kukliau pragyventi. Aš pats praėjusią savaitę buvau Venstpilyje, už buto nuomą sumokėjome sumokėjome 340 eurų savaitei, patys gaminamės valgyti, su nuvažiavimu visa šeima tilpome į 600 eurų. Ventspilio pajūris geras, kai kur lenkia Palangą, kai kur panašiai. Manau tokių kainų užsienyje nebūčiau radęs“, – komentavo T. Povilauskas.
R. Širvinskas prideda, kad jei kainos yra eadekvačiai aukštai užkeltos, reikėtų atkreipti dėmesį į privatų sektorių.
Jei kainos būtų per didelės, pajūris būtų tuščias
Keliautojas R. Širvinskas teigia, kad neretai atostogos užsienyje atsieina pigiau, kai keliaujama gegužės ar spalio mėnesį, tai yra pietų Europos kurortų sezonų pradžioje ir pabaigoje.
„Iš tiesų mes jau trejus metus vystome apgyvendinimo projektą Lietuvoje ir kalbamės su partneriais, žinome ir jų nuomonę apie tas kainas. Vis dėlto, nepaisant net ir tokių aukštų apgyvendinimo kainų, viešbučiai turi šimtaprocentinį užimtumą. Turbūt mes visi atsidūrę verslininkų, viešbučių valdytojų kėdėse, irgi tą kainą keltume ir stengtumėmės išlaikyti tą pačią ar net geresnę paslaugų teikimo kokybę. Konkurencija tarp apgyvendinimo įstaigų Lietuvoje nėra tokia didelė palyginant su kitais ir išlaikymas brangesnis nei kokioje pietų Europoje. Manau tai ir susideda, nes paklausa tikrai didelė ir kiekvienais metais stipriai auga“, – sako jis.
Abu pašnekovai įsitikinę, kad pigiausiai pailsėti įmanoma tuomet, kai kelionė planuojama iš anksto. Nesvarbu ar kelionė Lietuvoje, ar užsienyje – rezervuojant nakvynės vietą kelis mėnesius prieš įmanoma sumokėti mažiau.
„Mes turbūt tie, kurie savaitgalį pajūryje sezono metu planuojamės tada, kai matai, kad tikrai bus geri orai ar, kad nusimato laisvas ilgasis savaitgalis. Darome dažniausiai tai paskutinę minutę ir užsisakinėjame tai, kas jau liko, nebūkime tie, kurie užsisakinėja kas liko. Bandykime metų pradžioje susiplanuoti, neteikti tokio didelio dėmesio orams, o kokybiškam poilsiui už žemesnę kainą ir užsisakykime tuos kambarius iš anksto“, – komentavo R. Širvinskas.
„Ekonominiu požiūriu norint kuo pigiau patirti įvairių įspūdžių, reikia planuotis kelionę iš anksto. Tą matome ir iš žmonių elgsenos. Turizmo agentūros praneša, kad sparčiai auga kelionių skaičius į Turkiją, Egiptą, Bulgariją, Graikijos salas ir nebūtinai karštuoju periodu.
Žmonės skaičiuoja, kad pinigų sezono metu Palangoje gali išleisti daugiau nei nuvažiavęs į Turkiją ar Italiją, ar Egiptą. Faktas, kad tai žmonės daro, ir tą planuoja. Tai įrodymas, kad mūsų visuomenės perkamoji galia didėja, vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės labiau leidžia sau išleisti 400–500 eurų kelionei.
Į Kroatiją per dvi dienas neprisiruoši nukeliauti, tada sumoki daugiau ir nukeliauji į Lietuvos pajūrį. Dažnai susigundoma paskutinę minutę, kad pamatoma, jog geras oras savaitgalį, dar jei pirmadienį laisvą eina pasiimti, kitur taip greitai nenulėksi. Jei Lietuvos pajūris pradės tuštėti, neužsipildys vietos, kainos iš karto reaguos“, – DELFI kalbėjo ekonomistas T. Povilauskas.
