Mato dvi grėsmes
Ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje V. Vasiliauskas sakė, kad, bendrai kalbant, Lietuvos ekonomikos ciklas toliau išlieka pakilime, o gyventojų finansinė padėtis gerėja, tačiau augimų atlyginimas netrukus gali ir išsisemti.
„Jų augimo tempas lėtėja, o mūsų prognozė yra, kad jis ir toliau lėtės“, – sakė V. Vasiliauskas ir labiau pabrėžė finansinę tarptautinę padėtį.
„Ji ir toliau išlieka nestabili“, – pabrėžė jis ir teigė, kad anksčiau buvusios rizikos šiandien niekur nedingo.
„Auga prekybos karų rizika, nedingęs ir „Brexit“, tad tarptautinė aplinka verčia mus gyventi ir toliau pastačius ausis“, – sakė LB valdybos pirmininkas.
Jo teigimu, visgi kaip svarbiausias rizikas mūsų finansų sistemos stabilumui būtų galima išskirti dvi.
„Tai Šiaurės šalyse, su kuriomis susiję mūsų didžiausi bankai, susidarę finansiniai disbalansai ir Lietuvoje išaugęs kredito bei NT rinkos aktyvumas “, – ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė V. Vasiliauskas.
Kaip aiškino, Šiaurės šalių bankų koncentracija Lietuvoje yra išaugusi, o „jei įvyksta disbalansai motininiuose bankuose, natūralu, kad tai galimai galėtų paveikti ir kredito situaciją Baltijos šalyse ir konkrečiai Lietuvoje.“
„Lietuvoje veikiantys bankai lenkia daugumą ES bankų pagal stabilumo rodiklius, tačiau priklausomybė nuo Skandinavijos bankų padidėjo“, – sakė V. Vasiliauskas.
Kalbant apie vidaus rizikas, jis teigė, kad čia dėmesį reikėtų atkreipti į vis augantį gyventojų kreditą, namų ūkių situaciją ir didesnį skolinimąsi būstui.
„Pasikeitus ekonominei situacijai tai galėtų paveikti namų ūkius ir jų galimybes grąžinti paskolas“, – sakė jis.
NT pirkimas muša rekordus
Pasak LB, Lietuvoje būsto sandorių vienam gyventojui 2018-aisias buvo sudaryta daugiausiai per Nepriklausomybės laikus, o kartu su aktyvia paklausa didėjo ir naujo būsto pasiūla.
Šiuo metu, kaip teigė, būstų pastatoma netgi daugiau nei 2008 metais, o per 2018-uosius naujų būsto paskolų suteikta 10,1 proc. daugiau, o naujų būstų pernai parduota 16,8 proc. daugiau nei 2017-aisiais.
Su paskola, LB duomenimis, šiandien įsigyjama apie 40 proc. būstų, o prieš dešimtmetį šis rodiklis siekė 70 proc.
Būstą, kaip parodė LB duomenys, dažniausiai perka jauni gyventojai nuo 25 iki 35 metų.
„Kadangi auga pajamos, jauni žmonės vis dažniau gali susitaupyti pradiniam įnašui. Kaune ir Klaipėdoje daugiausia būstų perkama priemiesčiuose“, – sakė V. Vasiliauskas.
LB ekspertai dėmesį atkreipė ir į tai, kad naujų paskolų palūkanų norma per 2018-uosius įmonėms didėjo apie 0,5 proc., o būstui įsigyti – 0,3 proc., o palūkanos augo dėl didėjančios bankų paskolų maržos.
„Paklausai neslūgstant, bankai galėjo didinti palūkanų normas neprarasdami klientų“, – buvo teigiama LB spaudos konferencijoje.
2018-aisias augo ne tik paskolas imančių gyventojų skaičius ar NT sandorių sudarymas, tačiau ir NT kainos.
Jos, kaip sakė V. Vasiliauskas, 2018-aisiais didėjo 7,4 proc., o statybų sąnaudos didėjo 4,8 proc.
