I.Pirmasis pensijos kaupimo scenarijus: žingsniai, kurių imtis po automatinio įtraukimo

II. Antrasis pensijos kaupimo scenarijus: kaupėte minimaliai – kas toliau?

III. Trečiasis pensijos kaupimo scenarijus: iki šiol kaupėte maksimaliai – kas pasikeitė po reformos?

Tik pasigirdus pirmajai informacijai apie naująją papildomos pensijos kaupimo reformą jau buvo skelbiama, kad į pensijos kaupimą automatiškai bus įtraukiami tie, kurių amžius yra iki 40 metų.

Kaip tada aiškino „Sodra“, ši amžiaus riba pasirinkta, nes kaupimas pensijai labiausiai vertingas yra tada, kai žmogus kaupia pakankamai ilgą laiko tarpą.

Tačiau ką daryti tiems, kurie jau perkopė šią ribą, tačiau papildomai pensijai dar niekada nekaupė?

Pasak „Sodros“, vyresni nei 40 metų asmenys taip pat gali tapti pensijų kaupimo dalyviais ir atsidėti senatvei, tačiau tai turi padaryti savo iniciatyva.

Jei asmeniui 50 metų

Kaip teigė pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas, svarbiausias kiekvieno žmogaus tikslas turėtų būti ori pensija. Ji, jo nuomone, būtų tuo atveju, jei senatvėje žmogus gautų maždaug 70-80 proc. nuo savo anksčiau buvusių pajamų,

Visgi jei žmogui jau yra 50 metų, o jis iki šiol papildomai pensijai nekaupė bei neatsidėjo savarankiškai, jam, siekiant orios senatvės, anot specialisto, šiandien gali tekti pataupyti iš peties.

„Jam, iki kol sulauks pensijos, nuo šiandien reikėtų pradėti atsidėti kiek daugiau nei 30 proc. savo pajamų kas mėnesį,“, – skaičiavo M. Kalesinskas ir sakė, kad tada išėjęs į pensiją jis galėtų tikėtis apie 30-35 proc. buvusio atlyginimo gauti kaip „Sodros“ pensiją, o dar apie 40 proc. buvusio atlyginimo būtų gaunamas kaip anuitetas iki gyvenimo pabaigos iš savo sukauptos sumos.

„Iš esmės, sulaukus net ir 50 metų galima bandyti įšokti į traukinį ir sukaupti pensiją oriai senatvei, tačiau reikės radikalių pastangų. Ne kiekvienas gali atsidėti senatvei trečdalį atlyginimo“, – aiškino jis.

Marijus Kalesinskas

Tiesa, be standartinės kaupimo schemos (3 proc.+1,5 proc.) papildomas įmokas būtų galima įnešti į tą patį II pokopos fondą, mat nuo šių metų papildomos įmokos į fondą nėra ribojamos.

„Žmogus gali daryti šias papildomas įmokas tokias, kokias nori arba kokias gali, bet išties reikalingą įmokų dydį apibrėžia tikslas.

Gal kitas nuspręs, kad jam pensijoje užteks 50 proc. nuo savo buvusių darbingo laikotarpio pajamų, tada kaupti užteks po mažiau. Kiek tiksliai procentų nuo atlyginimo reikia atsidėti pensijai, kad pasiektume savo tikslo – reikia skaičiuoti kiekvienu konkrečiu atveju, nes tai priklauso ir nuo žmogaus atlyginimo dydžio“, – tikino M. Kalesinskas.

Jei asmeniui 40 metų

Jei žmogus iki sulaukęs 40 metų papildomai senatvei iki šiol niekada nekaupė, o dabar svarsto ar pradėti kaupti standartinės schemos II pakopoje (3 proc.+1,5 proc.), tačiau papildomomis įmokos neprisidėti, kaupti bent kažkiek, anot specialisto, yra geriau nei nekaupti išvis.

„Jeigu jis tik dabar pradės, jam iš to standartinio kaupimo pilnai orios pensijos pajamų tikslo (70-80 proc. nuo VDU) pasiekti nebus įmanoma.

Tam reikėtų papildomų įmokų į kaupimą, tačiau ir standartinis kaupimas vis tiek bus geriau nei nieko“, – skaičiavo jis.

M. Kalesinsko teigimu, jei sulaukęs 40-ies žmogus pensijai pradės kaupti atsidėdamas po 3 proc. nuo savo pajamų, tokiu atveju jis iš „Sodros“ senatvėje gaus apie 30-35 proc. nuo buvusių pajamų, o iš papildomo kaupimo jam prisidės dar apie 10-15 proc.

„Tada bendrai jis pensijoje gautų apie 45-50 proc. savo buvusių pajamų, o tai būtų maždaug toks pats santykis su buvusiomis darbo pajamomis, kaip kad pensijos gauna šiandienos pensininkai iš „Sodros“, – palygino specialistas.

Visgi jei dirbantysis šiandien papildomai pensijai nuspręs išvis nekaupti, pasak jo, žmogaus pensija ateityje bus santykinai blogesnė ir už šiandieninių pensininkų.

„Šiuo metu žmogui su vidutinėmis pajamomis „Sodros“ pensija sudaro apie 45-46 proc. nuo VDU, tačiau prognozuojama, kad dėl blogos demografinės padėties po 15-20 m. „Sodros“ pensija sieks tik kiek daugiau nei 30 proc. nuo to meto VDU“, – prognozavo specialistas.

Priklauso nuo to, ar išmanote rinkas

„MCapital“ bendrasavininkas, lektorius, verslininkas ir finansų konsultantas Gintaras Pociūnas DELFI pasakojo, kad ką daryti ir kaip kaupti oriai senatvei daugiausia priklauso nuo to, ar žmogus moka elgtis su pinigais.

„Tiems, kuriems yra daugiau nei 40 metų, jiems vienas iš variantų yra įsirašyti į II pakopos kaupimą, nes geriau jau tai, nei nieko nedaryti.

Jeigu žmogus nemoka elgtis su pinigais, tai II pakopa yra labai gers įrankis, nes žmogui pačiam nieko nereikia daryti ir jis pensijai susikaups kiek daugiau pinigų. Žinoma, jei jis kartas nuo karto susitiks su finansų konsultantu arba pats pasidomės kažkokiais įrankiais, tai geriau kaupti savarankiškai“, – pasakojo jis

Anot G. Pociūno, jei žmogus nori kaupti pats, jis savo pinigus gali patikėt į kaupiamuosius gyvybės draudimo fondus, III pensijų pakopą arba tuos fondus, kuriuos remia valstybė ir leidžia susigrąžinti gyventojų pajamų mokesčio permokas.

„Tokiu atveju, žmogus gali pats kontroliuoti po kiek pinigų jis nori atsidėti, kada tuos pinigus panaudoti ir pats kontroliuoti, kaip juos panaudoti. Jeigu jis yra II pakopoje, visus šiuos sprendimus už žmogų padarys valstybė. Ji sukontroliuos po kiek savo uždirbamų pinigų žmogus kaups, kontroliuos, kada ir kaip sukauptus pinigus atiduos“, – skirtumus aiškino finansų konsultantas.

Visgi jei žmogui jau 55-eri ar daugiau, anot jo, tokiu atveju jam jau gali būti sunku kažką sukaupti savarankiškai, todėl čia geriausiai padėtų II-oji pakopa.

Galiausiai, kaip tikino, liūdna, tačiau lietuvių tauta nėra finansiškai raštinga, o ypač, senoji karta.

„Ji dažniausiai išmano tik tuos paprastus būdus, tai kaupti pinigus kojinėje ar indėlyje“, – sakė G. Pociūnas.