Pasak N. Mačiulio, ekonomikos augimas fiksuojamas jau dešimtmetį ir jis yra stabilus. Ekonomikoms nekyla jokių problemų, nepaisant net išorės veiksnių, pavyzdžiui, skelbiamų Rusijos sankcijų.
„Kyla pagunda sakyti, kad viskas šįkart bus kitaip“, – pačioje pranešimo pradžioje sakė jis.
Visgi jo teigimu, po dešimtmečio praėjus krizei šiandien pasaulis turi dar daugiau skolų, o padėtis šiuo metu nėra tvari.
„Reikia stebėti Kiniją. Ten įsiskolinimas labai smarkiai auga, o šiemet ji vėl pasiskolino, nes reikia neutralizuoti JAV nuostolius.
Ir taip yra ne tik Kinijoje. JAV taip pat turi daugybę skolų, o jos nukreiptos į neprotingus projektus ir viskas tik dėl to, kad yra labai žemos palūkanos“, – bendrai apie pasaulio ekonomiką sakė N. Mačiulis.
Kalbant apie Baltijos šalis, pasak jo, jos tapo daug pažeidžiamesnės.
„Tai, kad eksportas išauga, reiškia, jog mes sugebėjome eksportuoti daugiau prekių ir paslaugų. Tai yra gerai, bet tuo pat metu tai kuria pažeidžiamumą“, – sakė ekonomistas.
Visgi šiandien, kaip pabrėžė, nors ekonomikos temperatūra didėja, bet šįkart viskas kiek kitaip. Pasak jo, visi viešojo ir privataus sektoriaus subjektai, bankai, vartotojai elgiasi tvariau ir atsargiau.
„Darbo rinkoje yra darbo jėgos trūkumas, bet situacija nėra tokia bloga, kokia buvo 2007-2008 m., bet darbo jėgos trūkumas lemia didesnę darbo jėgos kainą, tai matome visose Baltijos šalyse“, – sakė jis.
Tiesa, nors pernai atlyginimai augo apie 10 proc., šiemet, pasak N. Mačiulio, taip pat bus fiksuojamas panašus augimas.
„Darbo užmokestis taip pat auga greičiau nei produktyvumas. Laikui bėgant tas konkurencingumo mažėjimas akumuliuojasi“, – sakė jis ir aiškino, kad 2008 metais situacija taip pat buvo panaši.
Atsimindamas 2008 metų krizę ekonomistas sakė, kad tada krizę lėmė ir perkaitusi NT rinka bei atsiradęs NT burbulas. Šįkart, anot jo, padėtis kitokia ir NT burbulas nėra fiksuojamas.
Pasak ekonomisto, didžiausios problemos ateityje bus susijusios su investicijų lygiu ir demografiniais pokyčiais.
„Investicijų lygis yra daug mažesnis nei prieš krizę, mažesnis nei ES vidurkis, nei Skandinavijoje. Kita problema - demografiniai pokyčiai.
Matome, kad trūksta kapitalo įnašų, o dar mažesnis yra žmogiškasis indėlis. Gimstamumas po Nepriklausomybės atkūrimo smarkiai sumažėjo, o ta karta turėtų ateiti į darbo rinką, pirkti būstus, bet jų šiandien mažiau nei galėtų būti“, – komentavo ekonomistas.
Taip pat, pasak jo, daugėja žmonių, kurie tuoj pasieks pensinį amžių ir mažėja darbuotojų, kurie mokės pensijas.
Ekonomistas prakalbo ir apie krizę.
„Tiksliausia prognozė yra tai, kad gali įvykti bet kas. Tikėtinas scenarijus, kurio aš labiausiai ir bijau yra tai, kad matysime stagnaciją. Tai bus ne tokia krizė, kokia buvo prieš tai.
Nesame pasirengę kovergencijai, nesame pasirengę augti greičiau nei likusi ES dalis“, – sakė jis ir vardijo, kad institucinė aplinka, žmogiškasis kapitalas, žmogiškojo kapitalo kokybė, valdysena – tai yra ir bus didžiausi trūkumai Lietuvoje.
„Labiausiai tikėtinas artimiausio dešimtmečio scenarijus – lėtesnė konvergencija. Tai ir bus mūsų krizė“, – sakė ekonomistas.
