Taupomieji indėliai – finansinei disciplinai
Štai vilnietė Jurgita DELFI pasakojo dar 2018-ųjų spalį viename iš bankų pasidėjusi 50 Eur taupomąjį indėlį. Nors, anot jos, gautos palūkanos – juokingos, ją pasidėti indėlį suviliojo visai ne gaunama grąža.
„Iš tiesų, tai tu tris mėnesius negali tos sumos judinti ir pati pajutau, kad nors ir turiu antrą sąskaitą, kyla pagunda ar kažkur paatostogauti, ar šiaip nusiimti pinigus.
Dalykas tas, kad turint indėlį pinigų taip lengvai nusiimti negalima“, – teigė ji ir aiškino, kad jai toks investavimas prilygsta paprasčiausiam taupymo disciplinos ugdymui.
Visgi paklausus apie gaunamas palūkanas mergina pasakojo, kad nuo praėjusių metų spalio ji „uždirbo“ vos 0,13 Eur.
„Juokinga, bet man kol kas visai patinka toks taupymas“, – sakė ji ir teigė indėlį planuojanti laikyti iki tol, kol nuo jo pasidėjimo pradžios sueis lygiai metai.
„Tada gal jau būsiu sukaupusi 1 Eur“, – juokavo pati Jurgita.
Palūkanos – istorinėse žemumose
Lietuvos banko ekonomistas Petras Dubinskas DELFI aiškino, kad 2019 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje Lietuvoje vidutinė naujų indėlių metinė palūkanų norma siekė vos 0,28 proc. ir buvo 0,03 proc. mažesnė nei prieš metus.
„Tokiai vidutinei palūkanų normai daugiausia įtakos turėjo smuktelėjusios palūkanos už terminuotuosius indėlius“, – priežastį įvardijo jis.
Tiesa, patys bankai, taip pat atviri. Štai anot SEB Baltijos šalių taupymo ir investavimo vadovo Gedimino Milieškos, tarpbankinės palūkanos normos jau kurį laiką yra istorinėse žemumose, o bankams už centriniuose bankuose laikomas lėšas, viršijančias privalomą sukaupti kapitalo rezervą, tebėra taikomos neigiamos palūkanos.
„Atsižvelgdamas į tai, už terminuotuosius ar kaupiamuosius indėlius SEB bankas taiko nulines palūkanas“, – neslėpdamas sakė specialistas.
Situacija panaši ir „Swedbank“ banke. Už padėtus terminuotus ir kaupiamuosius indėlius yra siūlomos nulinės palūkanos, išskyrus, kai indėliai padėti naudojantis elektroniniu būdu. Tuo atveju, kaip informavo „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius, taikomos 0,05 proc. palūkanos.
„Luminor“ banko komunikacijos vadovė Giedrė Bielskytė sakė, kad šiame banke už kaupiamuosius indėlius mokami 0,12 proc. palūkanų, o kalbant apie terminuotąjį indėlį, jo palūkanos svyruoja nuo 0,6 iki 1,5 proc., ir priklauso nuo termino.
Indėlių suma išaugo dviženkliu procentu
SEB banko atstovas taip pat nurodė, kad klientai šiuo metu mieliau renkasi terminuotuosius indėlius ir paprastai juos pasideda metams laiko.
„Detalesnės statistikos negalime pateikti, tačiau galime nurodyti bendrą indėlių portfelio vertę.
Per praėjusius metus SEB banko indėlių portfelis, įskaitant ir finansų institucijų lėšas, padidėjo 16 proc. ir metų pabaigoje buvo 6,3 mlrd. Eurų“, – teigė G. Milieška.
Kaip parodė gauti duomenys, štai, pavyzdžiui „Swedbank“, lyginant su 2018 m. pirmuoju ketvirčiu, Lietuvoje indėlių apimtys taip pat didėjo 17 proc. Indėlių augimas fiksuotas ir privačių klientų, ir verslo įmonių srityse.
„2019 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje bendras „Swedbank“ Lietuvoje indėlių portfelis sudarė 7,8 mlrd. eurų.
Palyginimui, tuo pačiu laikotarpiu 2018 m. indėlių portfelis siekė 6,6 mlrd. Eurų“, – komentavo S. Abraškevičius.
Galiausiai, tai, kad indėlių portfelio vertė sparčiai augo, patvirtino ir P. Dubinskas.
Jis pasakojo, jog 2019 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje Lietuvos kredito įstaigose laikomi indėliai iš viso siekė 25,7 mlrd. Eur., o įmonės buvo sukaupusios 6,1 mlrd., gyventojai 13,7 mlrd. Eur indėlių.
„Tai, atitinkamai, 17,5 proc. ir 11,2 proc. daugiau nei prieš metus“, – palygino specialistas.
Ateityje pokyčių nenumato
LB specialistas sutiko prognozuoti ir tai, kaip artimiausiu metu galėtų keistis indėlių palūkanos. Jo nuomone, didelių pokyčių sulaukti neturėtume.
„Šių metų pradžioje tarpbankinės palūkanų normos šoktelėjo į viršų, tačiau vėliau stabilizavosi, todėl reikšmingų pokyčių artimiausiu metu neturėtų būti ir palūkanų už indėlius atžvilgiu“, – sakė jis ir pridūrė, kad šiuo metu kai kurie bankai siekia mažinti priklausomybę nuo skolinimosi iš patronuojančiųjų bankų, todėl didina indėlių paklausą.
„Kita vertus, pasiūla tiek iš įmonių, tiek ir iš namų ūkių pusės irgi yra labai didelė, todėl reikšmingo palūkanų už indėlius padidėjimo trumpuoju laikotarpiu tikėtis neverta“, – apie galimus pokyčius sakė P. Dubinskas.
Patarė, kur investuoti
DELFI pakalbino ir Investuotojų asociacijos valdybos pirmininką Vytautą Plunksnį. Jo teigimu, nors didelė dalis lietuvių pinigus taupo ilgalaikiams tikslams, tačiau investuoja trumpam – į indėlius, yra galimybė pereiti prie rizikingesnių instrumentų – investicijų į įmonių obligacijas ar akcijas.
„Pavyzdžiui, jeigu investuojate dešimčiai metų, sprendimas įsigyti pasaulio akcijų indekso fondą bus geras, nepaisant to, kad akcijų rinkos šiuo metu šturmuoja aukštumas, tačiau didindamas riziką kiekvienas turėtų pasverti, ar supranta, ką daro, ir ar toleruos galimus nuostolius“, – patarė specialistas.
Jo teigimu, kalbant bendrai, lietuviai su pinigais yra linkę elgtis itin konservatyviai.
„LB duomenimis, didžiąją dalį gyventojų finansinio turto sudaro indėliai – beveik 16 mlrd. eurų bei investicijos į pensijų fondus – 3,3 mlrd. eurų.
Tuo tarpu investicijos, kur sprendimą reikia priimti savarankiškai, nėra didelės. Pavyzdžiui, į skolos vertybinius popierius investuota tik 323 mln. Eur, investicinius fondus – 605 mln. Eur, gyvybės draudimo produktus – 850 mln. Eur“, – lygino jis.
Anot V. Plunksnio, žmonių konservatyvumą investuojant galima paaiškinti paprasčiausio finansinio raštingumo stoka.
„Norint, kad žmonės pradėtų investuoti, pagrindus tam reikėtų suteikti dar mokyklose“, – sakė specialistas.
