Keis kainodarą
Jau anskčiau Registrų centras skelbė, kad šiandien egzistuojantys įkainiai neatitinka nei klientų poreikio, nei šių dienų aktualijų.
Registrų centro strateginio vystymo direktorius Adrijus Jusas sakė, kad naujasis kainų modelis šiandien jau yra parengtas, o esminis pokytis bus susijęs su tuo, kad paslaugų kaina bus įvertinta ir priklausys nuo patirtų sąnaudų.
„Tai reiškia, kad jei turime paslaugas, kurios teikiamos elektroniniu būdu ar verslui per integracines sistemas, tokiu atveju tų paslaugų kainos gali būti gerokai mažesnės“, – komentavo jis.
Kaip prasitarė, atskirais atvejais, duomenų kainos galėtų mažėti nuo 10 iki 50 proc.
„Mes visas kainas pagrindėme sąnaudomis ir prie kiekvienos paslaugos paisistengėme išskirti į kategorijas: jei prašymas suteikti duomenis bus teikiamas fiziniu būdu – kainuos daugiau, jei elektroniniu būdu – tai įkainis bus mažesnis“, – aiškino A. Jusas.
Jo teigimu, šiuo metu nepriklausoma audito kompanija vertina kainų modelį ir tikimasi, kad po vasaros atostogų tikslios kainos jau galės atsirasti ir Vyriausybės darbotvarkėje ir būti priimtos.
Tikslios kainodaros, kaip apgailestavo vienas vadovų, jis šiuo metu atskleisti negali, nes ji dar nėra patvirtinta. Tiesa, galimybė išlieka, kad kai kurios paslaugų kainos gali ir didėti.
Atvers duomenų rinkinius
Registrų centro planuose ir duomenų rinkinių atvėrimas.
„Tikimės paleisti nekilnojamo turto (NT) registro tam tikrus duomenų rinkinius apie registruotus objektus, parametrus, kainų indeksus Baltijos šalyse“, – sakė A. Jusas.
Jie, planuojama, bus atverti šių metų trečiojo ketvirčio pirmoje pusėje.
Klientų aptarnavimo direktorė Daiva Karaliūnienė išdavė, kad duag dėmesio bus skiriama ir klientų aptarnavimo kokybės gerinimui.
Kaip teigė, klientų aptarnavimo centruose atsiras savitarnos erdvės, bus įdiegtos efektyvios naujos eilių reguliavimo sistemos.
„Bus naujos galimybės tobulėti ir darbuotojams. Yra rengiama darbuotojų ugdymo ir kvalifikacijos kėlimo sistema“, – teigė ji.
Pristatė audito rezultatus
Ketvirtadienį vykusioje spaudos konferencijoje Registrų centras paviešino ir audituotus 2018 m. veiklos rezultatus.
Kaip sakė Registrų centro generalinis direktorius Saulius Urbanavičius, nors praeitais metais valstybinėje įmonėje vyko daug pokyčių, jo vertinimu, daug dalykų, kuriuos buvo užsibrėžta padaryti, įgyvendinti pavyko.
„Įmonėje primą kartą vyko atrankos darbuotojų, buvo diegti skaidrumo standartai, etikos kodeksas, dovanų politika. Taip pat, kas labai svarbu, turime šiandien veikiančią procesinių valdymu grįstą įmonės struktūrą“, – sakė generalinis direktorius.
Jo teigimu, nepaisant struktūrinių pokyčių ir persitvarkymo, kuomet vadovaujančių darbuotojų buvo sumažina trečdaliu, atsisakyta dalies administracijos, Registrų centrui pavyko užtikrintai išlaikyti įmonės pajamas.
„Mūsų veikla ne tik kad nesutriko, bet ją pavyko išlaikyti stabilią“, – sakė direktorius.
Audituotais duomenimis, Registrų centro pajamos 2018 m. siekė 39,5 mln. eurų ir buvo 0,3 mln. eurų didesnės nei 2017 metais.
Įmonės grynasis pelnas per metus padidėjo iki 1,9 mln. eurų.
Pelno augimą, anot įmonės generalinio direktoriaus, padėjo pasiekti efektyviai suvaldytos veiklos sąnaudos.
Praėjusiais metais Registrų centras suteikė 122 mln. įvairių paslaugų, trečdaliu daugiau nei 2017 metais. Duomenų teikimas per metus padidėjo beveik 40 proc. iki 117 mln. vienetų.
S. Urbonavičius Registrų centro generalinio direktoriaus pareigas pradėjo eiti 2018-ųjų birželio pabaigoje. Anksčiau jis vadovavo Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT).
Veikė šešėlinė schema
DELFI primena, kad 2018 metų rugsėjį Susisiekimo ministerija kartu su pasikeitusia Registrų centro vadovybe pradėjo Registrų centro auditą, kuriuo siekė įvertinti nepagrįstai žemus kai kurių šios valstybės įmonės tvarkomų registrų duomenų teikimo įkainius kelioms didelėms įmonėms.
Atliktas auditas parodė, kad Registrų centre buvo sudarytos išskirtinės sąlygos kai kurioms įmonėms mokėti kelis kartus mažesnę kainą už duomenis.
Skaičiuojama, kad tuo metu Registrų centras išdavė duomenų už 330 mln. Eurų, o už tai gavo tik 740 tūkst. eurų, arba 0,22 proc. jų vertės.
Susisiekimo ministras Rokas Masiulis tada tvirtino, kad tai tik įrodo mastą, kaip beatodairiškai buvo imami tie duomenys.
