Kainos toliau kyla

Praėjusiais metais, siekiant kovoti su augančiomis maisto produktų kainomis, Vyriausybė paskelbė kainų mažinimo planą. Jame buvo numatyta atidaryti naują maisto kainų palyginimo portalą, žadama maisto kuponų sistema. Galiausiai, pas premjerą ant kilimėlio buvo iškviesti ir prekybos tinklų atstovai, su kuriais buvo aptarta kaip didinti gyventojų perkamąją galią ir pažaboti kainų augimą.

Visgi, kaip atskleidė Pricer.lt atliktas tyrimas, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis Lietuvos parduotuvėse nuo žemiausio kainų lygio, kuris buvo fiksuojamas gruodžio mėnesį, balandį pabrango 5,75 proc., o tai, kaip paaiškėjo, yra jau ketvirtas mėnuo iš eilės, kai brangsta pigiausių maisto produktų krepšelis.

Vidutinis pigiausių prekių krepšelis
Foto: DELFI

Anot „Luminor“ ekonomisto Žygimanto Maurico, tokiam kainų padidėjimui įtakos gali turėti daug dalykų, o vienas pagrindinių, išaugusi paklausa, kuriai, didindami kainas, neatsispiria ir patys prekybininkai.

„Jei statistiką lyginame su gruodžio mėnesiu, tai kažkiek įtakos kainoms turi sezoniškumas. Kitas faktorius gali būti, kad maistas pabrango dėl pakilusių kuro kainų, nors čia didelis efektas neturėtų būti.

Trečias dalykas, reaguojama į išaugusią paklausą. Maisto prekių mažmeninė prekyba auga pakankamai sparčiai, o bendrai mažmeninė prekyba pirmą metų ketvirtį Lietuvoje augo sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje (ES).

Yra didelė paklausa, o prekybininkai vėl yra linkę padidinti tam tikrų produktų prekių kainas“, – DELFI komentavo Ž. Mauricas.

Kaip užsiminė ekonomistas, kalbant apie pakilusias maisto prekių kainas reikėtų nepamiršti ir to, kad pastaruoju metu sparčiai didėja ir gyventojų darbo užmokestis, pensininkams yra pakeltos pensijos.

Žygimantas Mauricas

„Tai mums leidžia matyti didesnę perkamąją galią“, – teigė jis ir patikslino, kad rinką reguliuoja ne pažadai Vyriausybei kovoti su kainų augimu, o rinkoje esanti paklausa.

„Mažmeninės prekybos sektorius naudojasi kylančiomis gyventojų pajamomis ir pasiduoda pagundai vienos kitos prekės kainą padidinti. Kam jiems pjauti šaką, ant kurios sėdi, jeigu gali papildomai užsidirbti“, – teigė Ž. Mauricas.

Pigesnių produktų – į Lenkiją

Kalbant bendrai, Lietuvos statistikos departamento duomenys parodė, kad nuo 2018 metų kovo iki 2019 metų kovo, per metus, maistas ir nealkoholiniai gėrimai pabrango 1,8 proc., o alkoholiniai gėrimai ir tabakas – 3,7 proc.

Štai anot tyrimo, pigiausias baltas smulkus cukrus, ilgą laiką visuose Lietuvos tinkluose kainavęs apie 45 centus – brango trečią mėnesį iš eilės. Jo kaina Lietuvoje siekia 0,5-0,55 Eur, kol kaimyninėje Lenkijoje kainos išlieka žemiau 0,5 Eur.

Ž. Mauricas akcentavo, kad į Lenkiją lietuviams važiuoti apsimoka ir apsimokės dėl trijų priežasčių.

„Pirmoji – Lenkijoje nemažai daliai maisto produktų taikoma pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata.

Antroji – valiutos kursas, nes zlotas euro atžvilgiu yra pakankamai pigus ir trečioji – žymiai didesnė konkurencija Lenkijos rinkoje ir, atitinkamai, didesni žaidėjai“, – teigė jis ir sakė, kad Lenkija tiesiog yra pasmerkta būti pigesne šalimi nei daugelis aplinkinių šalių, tarkime, visai kaip Vokietija Vakarų Europoje.

Jo teigimu, Lietuvai su Lenkija konkuruoti ypač sunku, nebent kaimyninėje šalyje sustiprėtų zlotas arba maisto produktams būtų panaikinta PVM lengvata.

Maisto produktai

„Galbūt išvis nereikėtų konkuruoti. Mums reikėtų stengtis, kad turėtume didesnius darbo užmokesčius, mažesnius mokesčius darbo pajamoms, kapitalui.

Tada mes sugebėtume konkuruoti dėl kuriamos pridėtinės vertės. Čia kaip šveicarai savaitgaliais važiuoja į Vokietiją prikti prekių, bet darbo dienomis matomi kamščiai į kitą pusę. Vokiečiai dirbti važiuoja į Šveicariją“, – palygino jis.

Ragino neprarasti blaivaus proto

Visgi apibendrinant, pasak ekonomisto Ž. Maurico, jei artimiausiu metu sulėtės paklausos bei darbo užmokesčio augimas, kainų augimas taip pat turėtų išsikvėpti.

„Ilgesnėje perspektyvoje nesitikėčiau, kad kainų augimas taps sunkiai valdomu. Jis turėtų stabilizuotis apie 2 proc., o į metų pabaigą dar sumažėti. Tai bus labai gera žinia, nes pajamos ir toliau augs, o realiai augs ir gyventojų perkamoji galia“, – apie kainas sakė jis.

Tiesa, kad kainos neaugtų, pasak jo, reikalingas ir gyventojų indėlis.

„Jeigu vartotojas perka bet ką už bet kokią kainą, tai pardavėjas ir parduoda. Lietuvos žmonės turi daugiau domėtis kainomis ir daugiau lyginti, labiau ieškoti alternatyvų, nepasiduoti pagundai, kas nutinka pakilus pajamoms, kad „nors ir brangiau, vis tiek pirksiu“.

Reikia neprarasti blaivaus proto“, – ragino ekonomistas.

Krepšelio kaina didėjo

Pricer.lt tyrimo išvados parodė, kad balandžio mėnesį pigiausių prekių krepšelį buvo galima įsigyti prekybos tinkluose „Maxima“ (49,57 Eur) ir „Norfa“ (51,10 Eur).

Toliau, kaip teigiama, rikiavosi prekybos tinklas „Rimi“ (51,78 Eur), o už jo „Iki“ (51,98 Eur). Abu šie tinklai į priešpaskutinę vietą išstūmė ir „Lidl“, kurio pigiausių prekių krepšelis balandį siekė 53,55 Eur.

„Barboros“ pigiausių maisto prekių krepšelis stabiliai brangiausias – 62,25 Eur“, – buvo teigiama tyrimo išvadose.

Ne mažiau svarbu ir tai, kad populiarių ir gerai žinomų Pricer.lt produktų vidutinio krepšelio kainų analizė parodė, kad balandžio krepšelis (38,44 Eur) buvo 2 centais pigesnis už kovo (38,42 Eur), bet 1,87 euro (5,21 proc.) brangesnis nei gruodžio mėnesį.

2018 m. balandžio žinomų produktų vidutinio krepšelio kaina buvo 0,91 Eur (2,43 proc.) pigesnė už šių metų balandžio mėnesio krepšelį.

Bulvės brango 113 proc.

Jei praėjusių metų balandžio mėnesį buvusias kainas palygintume su neseniai pasibaigusiu balandžiu, kaip atskleidė tyrimas, daugiausia pakilo bulvių kaina.

2018 metų balandį už bulvių kilogramą buvo prašoma 0,25 Eur, tačiau šių metų balandį kaina pakilo daugiau nei 100 proc., o bulvės pabrango iki 0,52 Eur.

Tarp brango ir pomidorų sultys „Elmenhorster“, kurių kaina pakilo apie 22,2.proc., pigiausias jogurtas (2 proc. rieb.), kurio kaina padidėjo 20 proc. Taip pat apie 19 proc. brango pigiausias smulkus baltasis cukrus ir „Panevėžio plius“ cukrus, kurio kaina kilo beveik 14 proc.

Labiausiai balandį pigusios prekės, lyginant su praeitų metų balandžiu, buvo obuoliai, kurie kainavo 50 proc. mažiau, vištų kiaušiniai bei pigiausia biri juoda arbata, kurie kainavo apie 20 proc. mažiau.

Taip pat buvo fiksuotos žemesnės juodo šokolado (-14 proc.), fermentinio sūrio (11,8 proc.) bei bananų kainos (-11,3 proc.).