„Pasirodo, jau keli metai pajamų mokesčiu yra apmokestinamos indėlininkų gaunamos indėlių palūkanos, viršijančios 500 Eur.

Žinoma, kol dar yra bankų, išdidžiai siūlančių priimti terminuotus indėlius už 0,00 proc. palūkanų, ši suma gali pasirodyti astronominė.

Tačiau nesunkiai galima surasti kredito unijų, mokančių ir 2,5 proc. metinių palūkanų už ilgamečius indėlius“, – laiške rašė vyras ir sakė, kad minėtas pajamų mokestis pritaikomas visai palūkanų sumai.

Pasak jo, skaičiuojant mokestį neatsižvelgiama į tai, kiek metų laikytas indėlis, kiek palūkanų gauta už kiekvienus metus.

„Vadinasi, užtenka turėti bent 4008 Eur indėlį penkiems metams su 2,5 proc. metinėmis palūkanomis, kad pasibaigus indėlio terminui būtų išmokėta 501 Eur palūkanų ir jau tektų mokėti pajamų mokestį“, – skaičiavo jis ir teigė labai abejojantis, ar tokio indėlio savininkas gali būti laikomas turčiumi, kurį verta papildomai apmokestinti.

„Kita vertus, toks mokestis kažkaip veidmainiškai atrodo politikų kalbų apie būtinybę skatinti taupymą ir kaupimą fone“, – pridūrė jis ir sakė matantis dar vieną problemą, susijusią su pensininkais.

Kaip aiškino, indėliai kaip taupymo ar pinigų saugojimo priemonė yra populiari tarp mažiau finansiškai aktyvių žmonių, pavyzdžiui, senjorų.

„Daugelis jų neturi prievolės kasmet deklaruoti pajamas, tačiau Mokesčių inspekcijos paskaičiavimai ir priminimai apie būtinybę sumokėti šį mokestį kartu su delspinigiais anksčiau ar vėliau pasieks ir juos. Šių piliečių reakciją, matyt, nesunku nuspėti“, – teigė jis ir abejojo, ar šis mokestis yra labai reikšmingas šalies biudžetui.

„Ar tikrai šis mokestis vis dar būtinas? Ar tai tik politikų neapsižiūrėjimas benaikinant krizės metu įvestas „diržų veržimosi“ priemones? Ir ar tikrai tai nepanašu į dar vieną subtilų bandymą kirsti piliečių pasitikėjimui valstybe?“, – klausė skaitytojas.

DELFI susisiekus su Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) prie Finansų ministerijos Teisės departamento direktorė Rasa Virviliene ši sakė, kad apmokestinimas priklauso nuo to, kada buvo sudaryta indėlių kaupimo sutartis bei kur jie yra laikomi.

Kaip sakė, jeigu indėliai buvo laikomi už Europos ekonominės erdvės (EEE) esančiuose bankuose ar kitose kredito įstaigose ir sutarys buvo sudarytos iki 2013 gruodžio 31 dienos, palūkanos pajamų mokesčiu apmokestinamos nėra.

Tiesa, visai kita situacija tiems, kurie indėlius iki 2013 gruodžio 31 dienos laikė ir palūkanas gavo ne iš EEE valstybių. Kaip sakė, šiems žmonėms visa gauta palūkanų suma apmokestinama taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą.

„Jeigu sutartys dėl indėlių sudarytos nuo 2014 01 01, pajamų mokesčiu neapmokestinama už Lietuvos ir užsienio valstybių bankuose ir kitose kredito įstaigose laikomus indėlius gauta 500 Eur per mokestinį laikotarpį neviršijanti palūkanų suma“, – sakė ji.

Taip pat, specialistės teigimu, kai bendra per mokestinį laikotarpį gautų palūkanų suma už ne nuosavybės vertybinius popierius ir už indėlius viršija 500 Eur sumą, tai pajamų mokesčiu neapmokestinami yra 500 Eur, o šį dydį viršijanti suma apmokestinama taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą.

„500 Eur dydžio mokesčio lengvata netaikoma, jeigu palūkanos gautos iš užsienio įmonių, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose. (Užsienio valstybė arba zona, įtraukta į finansų ministro nustatytą Tikslinių teritorijų sąrašą – DELFI).

Pagal mokesčio mokėjimo tvarką gautos palūkanos priskiriamos B klasės pajamoms, todėl pajamų mokestį nuo tokių pajamų GPM nustatyta tvarka deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats gyventojas, pateikdamas metinę pajamų deklaraciją“, – sakė R. Virvilienė ir aiškino, kad jeigu per mokestinį laikotarpį gauta 500 Eur ar mažesnė palūkanų suma, gyventojui Metinėje pajamų deklaracijoje jos deklaruoti neprivalu.

Specialistės teigimu, už 2017 m. daugiau nei 4 tūkst. gyventojų metinėse pajamų deklaracijose už indėlių palūkanas deklaravo apie 3,8 mln. eurų apmokestinamųjų pajamų, jiems buvo apskaičiuota apie 570 tūkst. eurų GPM suma.