Kaip pažymėjo „Swedbank“ finansų institutas, darbuotojo atžvilgiu palankiausia yra Lietuvos socialinės apsaugos sistema, kuri numato, kad trumpalaikės ligos atveju asmeniui, kurio darbo užmokestis „į rankas“ siekia 500 eurų, savaitės nedarbingumas sumažins pajamas 40 eurų arba 8 procentais. Latvijoje tokiomis pačiomis sąlygomis darbuotojo pajamos sumažėja 43 eurais arba 8,6 procento, o Estijoje – 65 eurais arba 13 procentų.

Šiek tiek kitokia situacija pastebima tuo atveju, jeigu darbuotojas nedirba dėl sergančio vaiko slaugymo. Šiuo atveju dosnesnes išmokas gauna Latvijos darbuotojai. Pavyzdžiui, pilnų dviejų savaičių nedarbingumas 500 eurų „į rankas“ gaunančiam darbuotojui Latvijoje pajamas sumažins vos 25 eurais arba 5 procentais, Lietuvoje – 38 eurais arba 7,6 procento, o Estijoje – 74 eurais arba 15 procentų.

„Neretai galima išgirsti nuomonę, kad Baltijos šalyse socialinės garantijos gana kuklios. Tačiau, jei vertinate socialinių garantijų dydį trumpalaikės ligos atveju, reikia pasakyti, kad Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje darbuotojai yra gana gerai aprūpinti ir gali pasikliauti išmokomis tiek savo ligos, tiek sergančio vaiko slaugymo atveju“, – aiškina „Swedbank“ finansų instituto ekspertė Evija Kropa.

Savo ruožtu, jei pažiūrėsime į nedarbingumo laikotarpiu užtikrinamas socialines garantijas iš darbdavio perspektyvos, didžiausia išlaidų našta tenka Estijos ir Latvijos darbdaviams. Ten pirmų 8–10 ligos dienų apmokėjimas gula ant verslininkų pečių, tuo tarpu Lietuvoje darbdaviai iš savo kišenės apmoka tik pirmas dvi ligos dienas, o nuo trečiosios į apmokėjimo procesą įsitraukia valstybė.

Reikia turėti omenyje, kad Estijoje ligos pašalpa nemokama už pirmas tris ligos dienas, Latvijoje – už pirmą ligos dieną, o Lietuvoje išmoka skaičiuojama jau nuo pirmos dienos, tačiau vis dėlto taikomi skirtingi skaičiavimo metodai ir išmokų dydžiai nuo mėnesinio atlyginimo.

Tačiau svarbu pažymėti, kad Estijoje ir Lietuvoje gana dažnai darbdaviai savo iniciatyva kompensuoja trumpalaikę darbuotojo ligą daug didesne suma, nei darbo teisės aktuose numatyti minimalūs reikalavimai. Šį aspektą darbdaviai naudoja kaip papildomą paskatą iš tų, kurias gali pasiūlyti savo darbuotojams, dėl ko trumpalaikės ligos atveju darbuotojo pajamos visiškai nesumažėja.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (56)