Jo teigimu, šia tema išvis galima kalbėti tik tuo atveju, jeigu turima įrodymų, kad kažkas darė nusikalstamą veiką ir klastojo palūkanų normas, tačiau jeigu įrodymų nėra, tada jis tokias kalbas teigė vadinantis absurdu.
„Jeigu taip būtų kalbama apie fizinius ar juridinius asmenis, tuomet jau seniai taip kalbantys būtų paduoti į teismą už šmeižtą, žinoma, jeigu neturėtų įrodymų, o dabar nėra kam apsiginti ir kam atstovėti savo pozicijos, todėl yra kalbama bet kas, ir tada pasidaro labai lengva viskuo spekuliuoti“, – tokias įžvalgas apie S. Jakeliūno išsakytus kaltinimus DELFI pateikė T.Marčiulaitis.
Kaip pasakojo finansų ekonomistas, bankams kelti palūkanas šiaip sau nebūtų buvę tikslo, nes jiems itin reikalingas stabilumas.
„Bankai siekia, kad viskas būtų kuo stabiliau, kad generuotųsi tie pinigų srautai, kurie yra numatyti ir jiems nereikėtų sukti galvos.
Kiekvienas pašokimas, nuėjimas į šoną bankui yra papildomos didelės sąnaudos“, – aiškino jis ir sakė, kad krizės metu palūkanos kilo visur, tačiau jeigu būtų kilęs tik „Viliboras“, tada tai jau būtų buvę panašu į manipuliaciją.
„Dabar nėra jokio pagrindo teigti, kad tai manipuliacija, nes kilo visos rinkos palūkanos litais“, – situaciją aiškino ekonomistas ir citavo LB valdybos pirmininką Vitą Vasiliauską.
„V. Vasiliauskas labai teisingai išsireiškė, kad dar reikia Vytauto karūną surasti“, – per dantį traukė specialistas ir teigė labai nuoširdžiai laukiantis, kada S. Jakeliūnas į prokuratūrą atneš įrodymus, kur pagrįs savo kaltinimų sistemą centriniam bankui.
Apie S. Jakeliūną jis sakė, kad tai yra žmogus, kuris turi patirties ir kuris supranta, ką daro.
„Būtų labai keista, jei tokio kalibro žmogus tiesiog svaičiotųsi žodžiais ir kaltinimais be jokio pagrindo.
Jeigu tai būtų tik kalbos, tada labai smarkiai reikėtų suabejoti, kas yra mūsų parlamente“, – sakė T.Marčiulaitis.
Visgi pastaruoju metu jis pastebėjo vis dažniau atkreipiantis dėmesį į tai, kad Lietuvoje pasidarė tendencinga daryti baubą iš didelių rinkos žaidėjų.
„Prieš tai buvo prekybos tinklai, dabar – bankai. Abi istorijos niekuo nesiskiria.
Jos yra išpūstos fragmentuotais faktais, bet kadangi prekybos tinklas, kaip toks dalykas, neegzistuoja, o egzistuoja atskiri prekybos centrai, kaip ir bankai, tai tokie dariniai negali apsiginti ir juos tada labai lengva pulti, o, ypač, kai žmonės ir šiaip neturi apie juos geros nuomonės“, – aiškino ekonomistas.
Pasak jo, jei ateityje bus priimtas sprendimas, kad per krizę buvo elgiamasi neteisingai ar blogai ir bus nuspręsta, kad tuo metu, pavyzdžiui, „Vilibor“, galėjo būti mažesnis ir dėl to kaltas LB, tai bus atidarytas kelias tolesniam absurdui.
„Toks sprendimas reikš, kad visos šiandien sprendžiamos, pagal laisvą rinką arba tos rinkos suvokimą/interpretavimą, palūkanos po „n“ metų galės būt kvestionuojamos.
Todėl bet kas, kas šiandien priima su tokiomis finansinėmis priemonėmis susijusius sprendimus, turės realiai pirma BFK pasitvirtinti, ar jų siūlomos palūkanos yra geros ir teisingos.
Kitaip sakant, atsiranda kompetencijos centras, kuris turi teisę pasakyti, kokios rinkos palūkanos yra teisingos ar neteisingos“, – sakė T.Marčiulaitis.
DELFI primena, kad S. Jakeliūnas pareiškė, kad komerciniai bankai galėjo manipuliuoti tarpbankinių palūkanų indeksu „Vilibor“, skirtu paskolų litais palūkanų normai nustatyti.
Dėl to Lietuvos gyventojai, pasiėmę būsto paskolas, galėjo tuo metu smarkiai nukentėti. Jis taip pat apkaltino Lietuvos banko vadovybę, kad ši sąmoningai nuslėpė informaciją, reikalingą tyrimui.
