Į DELFI kreipėsi skaitytojas Mindaugas, kuris papasakojo, kad deklaruojant pajamas suprato, kaip svarbu būti finansiškai raštingam. Mat pasikonsultavus su buhalteriu, per dešimt minučių kišenė pasipildė 200 eurų.
„Kadangi mes su žmona esame dviese, tai visą minimumą (neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) – DELFI) užkėlėme ant manęs, kadangi aš generuoju didesnes pajamas. Tuomet mano žmona Agnė liko skolinga Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). Jog sumažintume skolą, visas išlaidas – 2 vaikų gyvybės draudimus, savo gyvybės draudimą perkėlėme jai. Tuomet skolos suma VMI smarkiai sumažėjo, to pasekoje ir padengėme tą atsiradusią skolą ir dar liko 200 eurų daugiau nei būtume atskirai deklaravę. Su buhaltere padiskutavome ta tema, pasirodo, gali daug legalių niuansų daryti“, – tikino Mindaugas.
Skaitytojas įsitikinęs, kad VMI iš karto galėtų imtis tokių veiksmų deklaracijose, kad žmogus pajaustų didžiausią galimą naudą.
NPD perkelti negalima, tačiau svarbu žinoti mokestines išimtis
VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė komentuodama šį skaitytojo laišką paaiškino, kad iš tiesų Mindaugas NPD perkelti savo sutuoktinei negalėjo. Gali būti, kad skaitytojas omenyje turėjo papildomą neapmokestinamąją pajamų dydį (PNPD) taikomą už vaikus, tačiau šiais metais deklaruojant pajamas už 2018 metus PNPD nebegalioja, nes yra skiriami vaiko pinigai.
„NPD priklauso nuo gyventojo uždirbamų pajamų, paprastai kalbant – kuo daugiau uždirba gyventojas, tuo mažesnis NPD jam yra taikomas. Jei gyventojas 2018 m. „popieriuje“ uždirbo 1160 eurų (2019 m. – uždirba 2555 eurų ) per mėn. ir daugiau – NPD nepriklauso ir gyventojų pajamų mokestį (GPM) reikia mokėti nuo pirmo euro. NPD gali būti taikomas tik darbo užmokestį gaunančiam gyventojui asmeniškai. NPD perkėlimas kitam asmeniui, įskaitant sutuoktinį, nėra galimas.
Elektroniniu būdu pajamas deklaruojančiam gyventojui taikytinas metinis NPD apskaičiuojamas automatiškai, todėl nėra poreikio pačiam gyventojui nagrinėti, ar darbdavys taikė NPD ir kokią sumą pritaikė. Popierinę deklaraciją pildantis gyventojas jam taikytiną metinį NPD apskaičiuoti gali, pasinaudojęs VMI interneto svetainėje pateikta metinio neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiuokle“, – komentuoja R. Virvilienė.
Kaip teigia VMI Teisės departamento direktorė, kiekvienas gyventojas atskirai deklaruoja savo gautas pajamas ir patirtas išlaidas, tačiau yra tam tikrų išimčių, kuomet reikėtų atkreipti dėmesį, kas šeimoje gauna didesnes pajamas.
„Kiekvienas gyventojas deklaruoja savo patirtas išlaidas, kuriomis mažinamos jo apmokestinamosios pajamos. Išimtis taikoma tik: 1) sutuoktinių mokamoms palūkanoms už iki 2009–01–01 paimtą kreditą būstui įsigyti, kurias iš savo pajamų atimti ir prisitaikyti gali bet kuris iš sutuoktinių, 2) sumoms, sumokėtoms už vaikų profesinį mokymą ar studijas, kurias baigus, įgyjama pirma kvalifikacija ar pirmas aukštasis išsilavinimas, taip pat už pirmas doktorantūros ar meno aspirantūros studijas, kurias gali atimti bet kuris iš tėvų, jeigu moksleivis (studentas) pats negali pasinaudoti šia lengvata.
Bendra išlaidų (įskaitant įmokas už studijas, profesinį mokymą, gyvybės draudimo įmokos ar įmokos į pensijų fondus įmokas bei palūkanas už iki 2009 sausio 1 d. paimtą gyvenamojo būsto kreditą), kuriomis gali būti mažinamos apmokestinamosios pajamos, suma negali viršyti 25 procentų gyventojo metinių apmokestinamųjų pajamų.
Apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos iš visų per metus gyventojo gautų pajamų atėmus: pajamas, apmokestintas įsigijus verslo liudijimą, neapmokestinamąsias pajamas, su individualia veikla susijusius leidžiamus atskaitymus, metinį NPD, parduoto ar kitaip perleisto nuosavybėn ne individualios veiklos turto ir individualios veiklos turtui priskirto nekilnojamojo daikto įsigijimo išlaidas bei su perleidimu susijusius privalomus mokėjimus.
Atsižvelgiant į šį apribojimą, siekiant pasinaudoti mokesčio lengvata, sutuoktiniams (bet kuriam iš jų) sumokėjus palūkanas už būsto kreditą ar už vaikų studijas arba profesinį mokymą, jas deklaruoti savo deklaracijoje turėtų tas iš sutuoktinių, kurio apmokestinamosios pajamos po perskaičiavimo (atėmus metinį NPD, neapmokestinamąsias pajamas, pajamas iš veiklos pagal verslo liudijimą, leidžiamus atskaitymus ir turto įsigijimo išlaidas) yra didesnės. T. y. sumokėtas būsto kredito palūkanas ir vaikų studijų išlaidas deklaruoti vertėtų tam gyventojui, kurio apmokestinamąsias pajamas mažinančios visos išlaidos nebus didesnės kaip 25 proc. jo perskaičiuotų apmokestinamųjų pajamų“, – nurodo R. Virvilienė.
Lietuvos mokesčių konsultantų asociacijos prezidentė Rūta Bilkštytė „DELFI Dienos“ laidoje patarė, kad visas lengvatas geriau taikyti tam sutuoktiniui, kuris uždirba daugiau. Šiuo atveju ir vaikų gyvybės draudimą geriau nurodyti tų asmenų deklaracijoje, kur pajamos didesnės.
„Jeigu norės tą draudimą panaudoti mama ar tėtis, kuris uždirba minimumą, tai pilnai negalės ta lengvata pasinaudoti. O jeigu kitas sutuoktinis uždirba didesnes pajamas, tuomet ta lengvata pilnai galės pasinaudoti. Yra toks pasidalinimas, kaip kokias lengvatas taikyti, priklausomai nuo metinių pajamų dydžio. (…) Visas lengvatas taikyti tam, kuris daugiausia uždirba“, – teigė ji.
Tiesa, reikėtų prisiminti, kad gyvybės draudimo įmokų ar įmokų į III pakopos pensijų fondus išlaidų suma negali viršyti 2000 eurų. Tai yra maksimali suma, kurią būtų galima atimti iš metinių pajamų.
Vieno recepto nėra
Vilniaus buhalterių grupės vadovas Nerijus Ramanauskas DELFI tvirtino, kad vienos formulės, kaip susigrąžinti didžiausią galimą sumą iš VMI, nėra. Pasak jo, visi atvejai individualūs ir priklauso nuo to, kokios ir iš kur pajamos gaunamos, kiek auginama vaikų ir ar šie drausti, o gal auginamas vaikas su negalia ir dėl to galioja dar kitos mokestinės išimtys.
„Negalima kiekvienam asmeniui pritaikyti vienos universalios formulės. Reikia labai asmeniškai žiūrėti į kiekvieno asmens, teikiančio deklaraciją, situaciją. Pavyzdžiui, asmuo yra kokios nors įmonės akcininkas, dar turi mažąją bendriją, gauna pajamas iš individualios veiklos ir dar dirba kokį nors samdomą darbą pilnu etatu. Jau yra 4 fizinio asmens pajamų šaltiniai, apie kuriuos informacija teikiama VMI. Kai tu teiki metinę deklaraciją, be abejo, mokesčių inspekcija turi bazinę informaciją pas save sistemoje. Gali pasitikrinti, patvirtinti, kad viskas yra korektiška. Gali stumdyti, koreguoti, patikslinti, tačiau tą gali daryti tik finansiškai išprusęs žmogus. Kitu atveju tenka pasikliauti VMI ir jos surinkta, bei apibendrinta informacija. Yra krūva dalykų, kuriuos gali daryti, ypač jei kalbama apie sutuoktinių galimybę laviruoti tomis mokestinėmis lengvatomis“, – teigė N. Ramanauskas.
Konkrečiu skaitytojo Mindaugo atveju, N. Ramanauskas paaiškina, kad VMI negali pateikti deklaracijų sutuoktinių atžvilgiu, kadangi skaičiuojamos individualios pajamos. Be to, niekada nežinosi, ar sutuoktiniai nori dalintis galimomis mokestinėmis lengvatomis.
„Asmens gautos pajamos, prievolės ir pareigos yra individualiam asmeniui taikomos. Reikia džiaugtis tuo faktu, kad VMI suteikia galimybę naudotis savo mokesčių deklaravimo sistema, pakankamai operatyviai ieškoti mokesčių mokėtojui naudingų sprendimų ir juos surasti. Jei būtų atvirkščiai, kad gauna deklaraciją, kurią VMI pati sugeneruoja ir jį tiesiog informuoja, nuskaito pinigus, galėtum pykti. Žmogus gavo pajamų ir dar yra piktas, kad jų gavo.
Žmonių finansinis raštingumas ir motyvacija tikrai žemi, tai akivaizdu. Reikėtų supaprastintos VMI informacijos, galėtų padaryti atskirą tinklalapį išaiškinant, kaip vyksta deklaravimas, kokioms gyventojų grupėms mokestinės lengvatos taikomos, kam netaikomos. Padaryti atskirą konsultacinį numerį. Deklaravimo laikotarpiu papildomai specialistų nusamdyti, kurie asmenis galėtų konsultuoti. Tų būdų, kaip supaprastinti šį procesą paprastam mokesčių mokėtojui yra labai daug, bet tai daugiau komunikacijos problemos“, – apie pajamų deklaravimą komentuoja N. Ramanauskas.
Galiojančios lengvatos, kurių reikėtų nepamiršti
VMI primena, kokias mokestines lengvatas gali gauti gyventojai, jei yra sumokėję:
1) gyvybės draudimo įmokas pagal gyvybės draudimo sutartį, kurioje nustatyta, kad gyvybės draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui ir naudos gavėju draudimo laikotarpio pabaigoje yra:
- pats gyventojas,
- gyventojo sutuoktinis,
- gyventojo nepilnamečiai vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje),
- iki 18 metų ir vyresni neįgalieji vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečiai asmenys, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis,
- iki 18 metų ir vyresni vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečiai asmenys, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia).
2) pensijų įmokas į III pakopos pensijų fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų turimus pensijų fondus pagal pensijų kaupimo sutartį, kurioje naudos gavėju kaupimo laikotarpio pabaigoje yra:
- pats gyventojas,
- gyventojo sutuoktinis,
- iki 18 metų ir vyresni neįgalieji vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis,
- iki 18 metų ir vyresni vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia);
3) už profesinį mokymą ir/ar studijas, kuriuos baigus įgyjama pirma atitinkama kvalifikacija, taip pat už pirmas mokslo doktorantūros bei meno aspirantūros (meno doktorantūros) studijas. Jei už studijas ar profesinį mokymą sumokėta skolintomis lėšomis (tam tikslui paimta iš kredito įstaigos paskola), tai iš metinių pajamų gali būti atimta per mokestinį laikotarpį grąžinta šios paskolos dalis;
4) palūkanas už vieną iki 2009–01–01 paimtą kreditą (arba jo dalį) vienam gyvenamajam būstui statyti arba jam įsigyti arba už gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą).
Kaip nurodo VMI, apskaičiuojant ir deklaruojant 2018 metų pajamas, taikomas ir šis apribojimas: gyvybės draudimo įmokų ir/ar įmokų į III pakopos pensijų fondus išlaidų suma bet kokiu atveju negali viršyti 2000 eurų. Todėl tie gyventojai, kurie tokių įmokų 2018 metais sumokėjo daugiau nei 2000 eurų (atskirai ar bendroje sumoje), iš metinių pajamų galės atimti tik 2000 eurų sumą.
„Mokesčio lengvatas dėl patirtų leidžiamų atimti išlaidų prisitaikyti gali bet kuris nuolatinis Lietuvos gyventojas, gavęs apmokestinamųjų pajamų (išskyrus ne individualios veiklos pajamų už parduotas atliekas). Neapmokestinamųjų pajamų ir (ar) pajamų iš veiklos pagal verslo liudijimą gavę gyventojai, sumokėję fiksuoto dydžio pajamų mokestį, šiomis lengvatomis pasinaudoti negali“, – prideda VMI.
