Šią temą VDU nagrinėjo žinomas ekonomistas Raimondas Kuodis.
Paradoksas
Skaičiuojama, kad nuo II Pasaulinio karo Europoje žmonių pajamos kilo kelis kartus, tačiau laimingumas nedidėja.
„Tai paradoksas. Pajamos Vakarų Europoje didėja, tačiau laimingumas mažėja“, - paskaitą pradėjo R. Kuodis.
Prieš metus Jungtinių Tautų paskelbtoje ataskaitoje Lietuva tarp 156 klasifikuotų šalių užėmė 50-ąją vietą. Esame laimingiausi iš Baltijos šalių, rodo duomenys. Daug kas gali su tuo nesutikti, primindami aukštą skurdo lygį Lietuvoje.
„Juk Lietuvoje badu niekas nemiršta, todėl absoliutaus skurdo problemos Lietuvoje nėra. Tačiau santykinio skurdo problema – labai aktuali“, - kalbėjo R. Kuodis.
Iš tiesų apie pinigų ir laimės santykį kalbama jau nuo seniausių laikų, o šalys spręsdamos laimės klausimą suka skirtingais keliais.
„Visuomenės turtingėja, bet, atrodo, kad eina neteisingu keliu. Matome Vakarų šalyse daug nusikalstamumo, depresijų, alkoholizmo, savižudybių, kas yra jau viršutinė nelaimingumo išraiška. Šie indikatoriai rodo pakankamai baisius dalykus“, - teigė R. Kuodis.
Teigiama, kad vien JAV per metus įvyksta apie 380 masinių susišaudymų, kurių metu žūva mažiausiai po keturis žmones.
Savižudybės ir emigracija taip pat yra žmonių nelaimingumo išraiška. Lietuva šiose statistikos grafose taip pat užima lyderiaujančias pozicijas.
„Niekas nesako, kad pinigai nieko nereiškia. Reikia suvokti, kad yra faktai, o mums reikia teorijas, kad padėtų tuos faktus suvokti“, - teigė R. Kuodis.
„Paaiškinkite, kodėl dantistas Afrikoje, kuris uždirba 100 dolerių į mėnesį yra laimingesnis už statybininką Anglijoje, kuris uždirba dešimt kartų daugiau. To klasikinė ekonomika negali paaiškinti“, - sako R. Kuodis.
Savo laimės neužtenka
Dar vienas įdomus dalykas, kurį pateikė R. Kuodis, yra tai, kad žmogui neužtenka asmeninės laimės. Statistika rodo, kad iki pilnos laimės trūksta to, kad kitiems nesisektų. Tai gali skambėti keistai, tačiau tai įrodo tyrimai ir netgi plačiai paplitę priežodžiai.
„Žmonėms to nepakanka, kitiems turi nesisekti. Lietuvos folklore tokių pavyzdžių apstu. Tarkime apie degantį kaimyno stogą ir panašiai. To apstu ir kitose šalyse, todėl mes nesame kažkokie nenormalūs“, - teigė R. Kuodis.
Įdomus tyrimas buvo atliktas Harvardo universitete. Studentų buvo klausima ką jie pasirinks. Pirmas pasirinkimas: jūs gaunate 50 tūkst. dolerių, o kiti – po 25 tūkst. Antras pasirinkimas: jūs gaunate 100 tūkst. dolerių, o kiti gauna po 200 tūkst.
Logiška būtų rinktis antrą variantą, nes gaunate daugiau pinigų, tačiau tyrimas parodė, kad daugiau žmonių pasirinko pirmą variantą.
„Tai rodo, kad žmonės geriau renkasi mažiau pinigų, bet svarbu daugiau, nei kiti“, - teigia R. Kuodis. Šiuo atveju jau prasideda kalba apie žmonių statusą visuomenėje, o tai taip pat turi labai daug įtakos laimingumo lygiui.
„Visuomenėje nuolat vyksta mūšis – tai mūšis už statusą. Pasekmės šio karo yra pakankamai liūdnos, ypač kai kuriose šalyse. (…). Kokias pasekmes šios lenktynės gali turėti? Na, įsivaizduokite: kaimynas pradeda dirbti daugiau, kad vaikus išleistų į geresnę mokyklą. Turės daugiau pinigų, pinigai kai kuriose šalyse perka švietimą. Kuo tai gresia jums? Tai gresia tuo, kad jūsų vaikai mokyklą baigs prastesnėje mokykloje. Tai reiškia, kad kaimynas greičiau bėga šiuo socialiniu bėgimu takeliu. Tada atsiranda reiškinys, kai vienas kaimynas gali pagreitinti visų kitų kaimynų bėgimo tempą. Žinote, kaip JAV atrodo darbo diena? Išeinate 8 val., grįžtate 20 val. Asmeninio gyvenimo beveik nėra, grįžtate pavargęs, nes visi lekia – visi nori uždirbti daugiau. Juk negalite išeiti iš darbo 17 val., jei visi išeina 20 val.”, - pasakojo R. Kuodis.
„Reikia daryti viską, kad žmogus nebūtų bedarbiu ilgiau nei metus, nes tada jo galvoje prasideda jovalas, prarandami įgūdžiai“, - kalbėjo R. Kuodis.
Pavyzdys – Skandinavija
Kokia kryptimi turėtų žengti Lietuva? R. Kuodis įsitikinęs, kad turime aiškų pavyzdį.
„Pirmiausia turi pasimokyti politikai, kurie turėtų nustoti kartoti tuos BVP skaičius, kurie mažai ką sako. Ypač svarbu, kaip tas BVP pasiskirsto. Turime žiūrėti, kuriame kryptimi mes norime eiti? (…) Iškilo idėja, kad mes turime orientuotis į Skandinaviją. Mes savo temperamentu nesame panašūs į pietiečius. Manau, kad tai geras sprendimas. Skandinavai yra vieni iš laimingiausių ir mes galime iš jų daug ko pasimokyti“, - sako R. Kuodis.
Dar vienas svarbus laimingumo kriterijus – savo lūkesčių nusistatymas.
„Danai yra nuolatiniai čempionai. Kodėl taip yra? Todėl, kad jie susitvarko su savo lūkesčiais“, - pasakoja R. Kuodis.
Tarkime, jei jūs prieš šventes iš darbdavio tikitės premijos, bet jos negaunate, jūs būsite liūdnas ir nusivylęs. Jei nesitikite – jūsų psichologinė būklė nesikeičia. Jei premiją gausite jos nesitikėdami, tuomet jūs būsite laimingas.
Grįžkime prie laimingiausių pasaulio žmonių skandinavų. R Kuodis pastebi, kad tai lemia visa eilė priežasčių.
„Ten mes matome tolygiai besivystančias visuomenes. Ten dideli mokesčiai, todėl nedidelė nelygybė, bet labai gera socialinė apsauga. Yra super švietimas, super sveikatos apsauga, super socialinė apsauga, kuri leidžia per daug nesukti galvos dėl ateities. Priešingai nei pas mus, kur socialinė apsauga skurdi. Skandinavai yra aukštos kultūros ir net labai daug uždirbantis žmogus neskuba to rodyti ir mėgautis, nes tai blogo skonio ženklas. Prisiminkime IKEA įkūrėją“, - sako R. Kuodis.
Taigi, ko reikia, kad būtume laimingi? Kas priklauso nuo mūsų?
1. Keiskite savo požiūrį į gyvenimą ir tapkite kiek įmanoma labiau optimistais.
2. Tvarkykite savo darbo ir poilsio balansą.
3. Orientuokitės į patirtis, o ne į daiktus.
4. Stenkitės kuo daugiau šypsotis ir juoktis.
5. Susimąstykite apie savo lūkesčius.
R. Kuodis sako, kad žmogui svarbūs keturi kriterijai, kurie nulemia laimės lygį. Tai ekonominis, žmogiškasis, socialinis ir gamtinis. Taigi absoliutus pinigų kiekis nėra toks svarbus. Kur kas svarbiau, kad turėtume daugiau, nei jūsų socialinio sluoksnio atstovai, draugai, kaimynai. Tada vėl prasideda lenktynės socialiniu bėgimu takeliu.
