Dirbo nuostolingai
Didžiausias draudimo kainų kitimo šuolis buvo fiksuotas 2017-aisiais ir tam, pasak draudikų, buvo rimta priežastis, susijusi su metai iš metų patirtais nuostoliais rinkoje.
„Privalomasis transporto priemonių draudimas, išskyrus pirmuosius metus nuo įvedimo (2002 m. – red. past.), buvo nuostolingas.
2016 m. visos draudimo įmonės iš šios draudimo rūšies patyrė rekordinį – beveik 20 mln. Eur – nuostolį“, – sakė M.Dumbauskas ir pabrėžė, kad dar 2017-aisiais jį pavyko sumažinti iki 1,5 mln. Eur.
Visgi sumažėję nuostoliai, pasak LB atstovo, situacijos nepataisė, o nuostolinga veikla ir buvo pagrindinė privalomojo transporto priemonių draudimo kainų kilimo priežastis.
LB duomenimis, vidutinė įmoka, kuri apskaičiuojama kaip draudimo įmokų ir per tą ataskaitinį laikotarpį sudarytų draudimo sutarčių skaičius, 2017 m. padidėjo beveik 30 proc.
Sulaukė vairuotojų skundų
Tai, kad privalomo automobilių draudimo kainos kasmet kyla, nestebina ir Lietuvos draudėjų asociacijos vadovo Tomo Paulausko.
„Automobilių draudimo kainų kilimas fiksuojamas beveik kiekvienais metais. Jis yra nuolatinė tendencija. Kiek pamenu, paskutinius kelerius metus kainos kilo, o 2017 metais kilimas buvo itin ženklus“, – apie pastarąjį laikotarpį sakė jis ir atsiminė, kad tuo metu asociacija sulaukė ir vairuotojų skundų.
„Tada buvo priimtas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės įstatymo pakeitimas dėl neturtinės žalos, kurią privalo atlyginti draudikas, ribos didinimo.
Anksčiau ji buvo 5 tūkst., o paskui ženkliai pakilo. Kaip vienas kainų kėlimo argumentų, iš draudikų pusės, ir buvo priimtas įstatymo pakeitimas“, – didįjį draudimo kainų šuolį aiškino T.Paulauskas.
„Būdavo, kad skambindavo žmonės, kuriems draudimas brango ne procentais, o kartais, nors eismo įvykių ar faktorių, kurie turėtų daryti įtakos kainos didėjimui, nebuvo“, – pasakojo asociacijos vadovas.
Paprašytas paprognozuoti 2019 metais laukiančius pokyčius, M.Paulauskas sakė, kad šiuo metu rinkoje drastiškų pokyčių nematyti, o kainai įtakos gali daryti ir konkurencija rinkoje.
Reikšmingų pokyčių nenumato
Lietuvos banko duomenimis, pernai privalomojo transporto priemonių draudimą Lietuvoje siūlė 8 draudikai, o draudimo įmokos sudarė 249,6 mln. Eur, išmokos – 127,2 mln. Eur.
Nors gautų įmokų suma ženkliai didesnė nei suma, kuri buvo išmokėta apsidraudusiems, gautus pinigus iš įmokų draudimo bendrovėms ženkliai apkarpė kitos išlaidos.
Kalbant apie 2019-uosius, M.Bumbausko teigimu, šiemet automobilių draudimo kainos didelių staigmenų pateikti neturėtų.
„Praėjusių metų paskutinių mėnesių ir šių metų sausio mėn. draudimo veiklos rezultatai rodo, kad šio draudimo kainos stabilizavosi. Todėl reikšmingesnių kainų pokyčių nesitikime“, – prognozavo M.Dumbauskas.
Pasak jo, kalbant bendrai, įtaką transporto priemponių draudimo kainoms daro daugelis faktorių.
„Labiausiai lemiantis veiksnys – veiklos finansinis rezultatas. Esant nuostolingai veiklai, tokių paslaugų kainos kyla, kiek leidžia konkurencija, o rinkai pasiekus tam tikrą pelningumo ribą – kainos, dažniausiai vėlgi dėl konkurencijos, krinta.
Draudimo kainos taip pat priklauso ir nuo žalų skaičiaus pokyčių, vidutinės žalos dydžio pokyčių, avarijų skaičiaus, remonto paslaugų kainų ir kitų faktorių“, – sakė LB specialistas.
