„Sulaukėme gyventojų nusiskundimų, kad, pavyzdžiui, mokėjimo kortele perkant elektroninėje parduotuvėje arba atsiskaitant restorane, sąskaita išaugo papildoma suma, kuria siekiama kompensuoti mokėjimo operacijos išlaidas. Vis dėlto taip elgtis pardavėjas ar paslaugų teikėjas neturi teisės“, - Lietuvos banko pranešime sako Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis.
Dalis prekybininkų ir paslaugų teikėjų aiškina, kad, klientams atsiskaitant mokėjimo kortelėmis, jie patiria papildomų išlaidų, todėl ir taiko šį mokestį, kuris sudaro iki 2 proc. mokėtinos sumos. Jie taip pat teigia, kad apie tokį mokestį savo klientus informuoja iš anksto ir apmokėjimą priima tik tuo atveju, jeigu klientas sutinka. Tačiau, pasak Lietuvos banko, Mokėjimų įstatyme tai aiškiai draudžiama ir nenumatoma jokių išimčių, leidžiančių prekybininkams iš klientų reikalauti, kad, atsiskaitydami mokėjimo kortele ar kita mokėjimo priemone, už tokį pasirinkimą jie mokėtų dar ir papildomą mokestį.
Sprendžiant atsiskaitymo išlaidų klausimą, prekybininkams ir paslaugų teikėjams verta atkreipti dėmesį į alternatyvas. Atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis apdorojimo paslaugas įmonėms Lietuvoje gali teikti ir kitose Europos Sąjungos valstybėse įsteigti bankai ar kiti mokėjimo paslaugų teikėjai. Be to, galima kreiptis į mokėjimo inicijavimo paslaugų teikėjus svarstant alternatyvą „Bank link“ paslaugai, taip pat skatinti klientus atsiskaityti kitomis priemonėmis, kurios verslininkams būtų patrauklesnės sąnaudų požiūriu, pavyzdžiui, bankų pavedimai.
Lietuvos bankas primena, kad, imant mokesčius už atsiskaitymą mokėjimo kortele ar kita mokėjimo priemone, gali grėsti ir sankcijos. Vartotojai, pastebėję tokį jiems pritaikytą mokestį, turi teisę kreiptis į prekybininkus dėl pinigų grąžinimo, o šiems nesutinkant ar kilus klausimų, - į Lietuvos banką.
