Pastebėta reklama vyras pasidalino savo feisbuko paskyroje. Jo manymu, tokią reklamą galima priskirti kvailysčių TOP 10.
„Sakysite, koks geras bankas – duoda paskolas net vestuvėms. Tačiau pažvelkime giliau. Jau darosi populiari mada imti paskolą ir vestuvėms. Ne tik butui, automobiliui, telefonui, kompiuteriui... Dar ir vestuvėms! Girdėjau istoriją, kai pora norėjo labai didelių vestuvių, paėmė paskolą dešimčiai metų ir po dviejų metų išsiskyrė. Paskolos grąžinti iš ko neturėjo, tai perkėlė šį rūpestį tėvams. Kas dar kas nors gali būti kvailiau nei tai?“, – stebėjosi Gediminas Šukys, sutikęs pastebėjimais pasidalinti su DELFI.
Vyras įsitikinęs, kad galima gražias vestuves suorganizuoti už nedidelę sumą, jei bus drąsiai ir kūrybiškai pažiūrėta į situaciją, neprisirišant prie visuomenės stereotipų.
„Pirmiausia problema tame, kad verslas manipuliuoja tais, kurie turi nuoskaudų dėl savo savivertės – jei vaikas jautėsi menkas mokykloje, negavo kitų dėmesio, neturi srities kuri jam sekasi ir t. t. – jis būtinai tai nori įrodyti išoriškai.
Vestuvės vienas iš būdų kuriuo jis tai gali padaryti. Vestuvės labiausiai emociškai reikalingos moterims, jos visą gyvenimą svajoja vienaip ar kitaip apie šią šventę, o verslas sako – vuolia, pasidarysime pinigėlio. Darykite vestuves kuo brangesnes, kuo daugiau visko nusipirkite, net imkite paskolą! Joks konsultantas atėjus Jums imti paskolos nepasakys, kad imkite mažesnę paskolą, nes o jei išmes iš darbo. (...) Taigi, jei žmogaus trapi savivertė jis nuolat kompleksuoja.. Ką pamanys žmonės, jis klausia savęs. Kaipgi gali mano vestuvės būti kuklios, negi aš prasta? Tai ką pamanys kiti tampa daug svarbiau nei tai, kas iš tikro gali sukurti tvirtus santykius poroje ir nulemti sėkmę.
O kas tai? Tai santykių išmanymas, psichologija, saviugda. Kiek jaunavedžiai skiria dėmesio tam? Kiek investuoja į knygas ir seminarus? Realybė tokia, kad kuo daugiau tokie jaunieji išleidžia vestuvėms, tuo mažiau jiems įdomu saviugda, nes jie visiškai pasimetę gyvenime ir nesupranta kas tikra, o kas tik knygos viršelis. Jie visus pinigus investuoja į knygos viršelį. Ir perka jį 10 metų išsimokėjimui“, – feisbuke rašė vyras.
Statistikos apie paskolas vestuvėms nerenka
Šiaulių banko Rinkodaros ir komunikacijos departamento direktorė Daiva Grikšienė teigia, kad nors būtent šioje reklamoje pasitelkta vestuvių metafora, iš tikrųjų tai galėtų būti bet kokia gyvenimiška situacija, kurioje žmonių vardai būtų pakeisti skaičiais.
„Atkreipėme dėmesį, kad finansų pasaulyje žmogus dažnai yra vertinamas pragmatiškai, t. y. per jo piniginę – kiek uždirba ar išleidžia. Tai neteisinga, juk kiekvienas klientas yra kitoks – skiriasi poreikiai, lūkesčiai, finansinis išprusimas. Kurdami šią kampaniją pagalvojome, kas būtų, jei žmogaus vardą pakeistume jo atlyginimo eilute ir pritaikytume įvairioms gyvenimiškoms situacijoms? Paklausėme, kaip nuskambėtų jaunavedžių vardai, jei jie būtų tik atlyginimų eilutės. Šia reklamos kampanija norime pabrėžti, kad mūsų bankas skiriasi nuo kitų finansinių institucijų, nes mums klientai nėra tik skaičiai“, – sako banko atstovė.
Pasak jos, sunku įvardinti, ar žmonės ima paskolas vestuvėms, nes dažniausiai paskirtis yra nenurodoma. „Dalis klientų nurodo „kitą paskirtį“, nepatikslindami, kam bus skiriamos paskolos lėšos“, – prideda ji.
Kaip teigia D. Grikšienė, paskutinių 6 mėn. duomenimis (2018 m. liepos 1 d. – gruodžio 31 d.), dažniausiai klientai nėra linkę nurodyti vartojimo kredito paskirties ir pažymi „kita“ (78,8 proc.). Būsto remontą įvardija 11,24 proc., o automobilio įsigijimą – 7,6 proc. klientų. Kitos įvardintos paskirtys paminėtos rečiau – tai baldų įsigijimas, gydymo išlaidos. Vidutiniškai žmonės skolinasi iki 5 tūkst. eurų.
„Finansinių paslaugų įmonių asociacijos“ (FINCO) direktorius Šarūnas Frolenko antrina, kad tikrai yra sunku įvardyti, ar žmonės skolinasi vestuvėms, kadangi imdami pinigus vartojimo kreditu nenurodo tiksliai, kur juos panaudos, o ir pačios įmonės šios informacijos neklausia. Paieškojus internete galima matyti, kad kai kurios bendrovės tikrai reklamuoja paskolų davimą vestuvėms.
„Neabejoju, kad reklamų galima rasti visokių, ir šitas sektorius labai konkurencingas. Keturi vartojimo kredito davėjai sudaro apie pusę visos vartojamų kreditų rinkos, bet žaidėjų yra tikrai daug daugiau. Tai, kad gali būti, jog kažkas gali reklamuotis ir tokiu kampu“, – sako jis.
Vis dėlto, jo nuomone, skolintis šventei nėra labai išmintinga. Kaip sako Š. Frolenko, dažniau skolinamasi nebent nutikus kokiai nelaimei. Tuo metu šventė – ilgesnio planavimo objektas.
„Vėlgi turbūt visokių gyvenimiškų situacijų būna ir gal žmonės ir tam skolinasi. Jeigu kalbėtume apie vartojimo kreditus, turbūt objektyviai tikrai nemažą procentą sudarys paskolos, kurias žmonės ima nutikus nelaimei ir bėdai. Ir turbūt, kad tai yra pakankamai normalu, jog nutikus nelaimei ir bėdai, jeigu jo finansinės galimybės leidžia, ima ir pasiskolina. Ar skolintis šventei protinga? Tikrai taip neskamba“, – sako Š. Frolenko.
Vestuvių planuotoja: paskolas dažniausiai ima savarankiškai planuojantys vestuves
Vestuvių planuotoja, floristė–dekoratorė Inga Klimienė teigia, kad žmonės, kurie kreipiasi į vestuvių planuotojus paprastai jau būna susitaupę reikiamą sumą šventei, tad paskolų imti neprireikia. Jos nuomone, tokia situacija gali ištikti tuos, kurie patys planuoja savo vestuves ir apsiskaičiuoja.
„Pas vestuvių planuotojus ateina klientai, kurie supranta vestuvių planavimo paslaugos naudą, todėl jų elgsena, poreikiai ir net mąstymas neretai skiriasi nuo tų žmonių, kurie planuoja vestuves savarankiškai. Pastarieji planuodami vestuves ir neturintys planavime patirties daro daugiau klaidų, jiems sunkiau suvaldyti vestuvių biudžetus taip, kaip ta geba daryti planuotojai profesionalai, dirbantys rinkoje 10 ar 15 metų“, – teigia ji.
I. Klimienės teigimu, jeigu nutinka taip, kad išlaidos vestuvėms pradeda viršyti turimą biudžetą, galima mažinti žmonių skaičių, daryti tik vienos dienos šventę arba susimažinti kitus norus.
„Jaunieji kartais patys tampa savo norų įkaitais ir tie norai kartais tampa nesuderinami su jų finansinėmis galimybėmis. Jei jie atsiriša nuo savo norų, kreipdamiesi pas profesionalą, tikrai yra daug sprendimų, kaip galima padaryti gražias vestuves ir įtilpti į norimą biudžetą“, – sako ji.
Pasak vestuvių planuotojos, vestuvės gali kainuoti labai įvairiai, tačiau mažiausia galima suma būna apie 2–3 tūkst. eurų.
„Suma vestuvėms prasideda nuo 3 tūkst. eurų. Grubiai paskaičiavus, 2–3 tūkst. eurų galėtų būti kokiam 30 žmonių. Vestuvių biudžeto dydis visada priklauso nuo to, kiek žmonių dalyvaus vestuvėse, kiek dienų truks šventė, kokio formato ji bus, kokio lygio bus pasirinkta šventės vieta, koks bus paslaugų tiekėjų kiekis ir, kokio profesionalumo lygio jie bus pasirinkti, kokio dydžio komanda dirbs, kokios ir kiek bus pramogų šventėje.
Pastebiu, kad lietuviai šventei skiria 2–3 tūkst. euru (planuodami nedideles šventes), o dažniausias lietuvio poreikis šventei – 50 asmenų švente su nakvyne geroje vietoje su kokybiškas paslaugas teikiančiais paslaugų teikėjais – pageidaujama išleisti suma vos 10 tūkst. eurų. Tikrovėje šventė, patenkinus minėtus poreikius, atsieitų ne mažiau nei 12–15 tūkst. eurų, o gal ir daugiau. Apie 10 tūkst. eurų iki 12 tūkst. eurų kainuos dalyvaujant iki 40 žmonių vienos dienos trukmės vestuvėse.
Kai kurie sužadėtiniai planuodami vestuves tikisi, kad šventė kainuos pigiau, tačiau įsigilinę ir išanalizavę poreikius ir rinką bei supratę iš ko susideda vestuvės, neretai priima sprendimą mažinti žmonių skaičių, švęsti vieną, o ne dvi dienas, arba kažkurioje kitoje vietoje sumažina savo lūkesčius ir norus“, – apie vestuvių kainas komentuoja I. Klimienė.
Visgi ji teigia, jokiu būdu nesiūlanti imti paskolos vestuvėms. O geriau paieškoti kitų sprendimų, kaip „įtilpti“ į sutaupytą sumą. Be to, ji pastebi, kad jaunųjų elgsena keičiasi ir dabar daugelis nė nebenori prabangių vestuvių tik dėl pasipuikavimo.
„Nepatarčiau ir neskatinu jaunųjų imti paskolos vestuvėms. Jausmai ir vertybės, kurių vedini žmonės tuokiasi, niekaip nėra ir negali būti susiję su pinigų kiekiu, vestuvių dydžiu ar grožiu. Dar visai neseniai jaunieji pageidavo prabangių ir didelių vestuvių, gal net siekė pasivaržyti kieno vestuvės bus gražesnės, o šiandien pastebiu jau naują tendenciją – užaugo kita sužadėtinių karta, turinti visai kitokius prioritetus ir poreikius. Kai kuriais atvejais šiandieniniai sužadėtiniai ne tai, kad negali skirti pinigų savo vestuvėms, bet nenori to daryti, nemato tame prasmės. Nes jie turi ir kitų tikslų: ketina įsigyti būstą, pakeliauti ir pan.“, – sako vestuvių planuotoja.
