Baltijos šalyse situacija skirtinga: Lietuvos situacija panaši į Europos vidurkį (19 proc.), tuo tarpu apie 30 proc. Latvijos gyventojų skolinosi pinigų, kad galėtų apmokėti sąskaitas. Estijoje šis skaičius yra santykinai mažas: per metus sąskaitoms apmokėti pinigų skolinosi tik 12 proc. vartotojų.
Per pastaruosius metus 45 proc. latvių, 39 proc. lietuvių ir 32 proc. estų vieną ar kelis kartus yra neapmokėję sąskaitų laiku.
Dažniausia nesumokėjimo laiku priežastimi įvardijamas pamiršimas kaip, tačiau kita priežastis - lėšų trūkumas. Pagal šį rodiklį pirmauja Graikija - per pastaruosius 12 mėnesių sąskaitų laiku vieną ar kelis kartus neapmokėjo net 66 proc. žmonių.
Kad galėtų apmokėti sąskaitas, žmonės skolinasi ne tik iš finansų institucijų, bet ir iš draugų bei artimųjų. Tai yra didelė ekonomikos dalis: pinigų draugams ir šeimos nariams skolina 40 proc. europiečių.
Baltijos šalyse pinigų draugams bei šeimos nariams skolino 44 proc. estų, 42 proc. latvių ir 39 proc. lietuvių.
„Iš kasdienės mūsų patirties ir šios apklausos išvadų matoma, kad daugumos Europos šalių gyventojai pripažįsta, kad reikia mokytis priimti teisingus finansinius sprendimus jiems patiems ir mokyti to savo vaikus“, - teigia „Intrum“ vykdomoji direktorė Baltijos šalims Ilva Valeika.
Žmonių, kas mėnesį atsidedančių pinigų santaupoms, skaičius Europoje per dvejus metus išaugo nuo 50 iki 59 proc., o mažuma, kuriai reikia pasiskolinti, kad galėtų apmokėti sąskaitas, nuo 2015 m. taip pat kasmet augo - nuo 15 iki 20 proc.
Latvijoje vidutinė lėšų suma, kurią per pastarąjį pusmetį skolinosi gyventojai, kad galėtų apmokėti sąskaitas, nuo praėjusių metų sumažėjo (nuo 402 eurų iki 325 eurų). Kitose Baltijos valstybėse ši suma išaugo (nuo 447 eurų iki 518 eurų atitinkamu laikotarpiu Lietuvoje ir nuo 720 eurų iki 965 eurų Estijoje).
55 proc. apklausos respondentų iš Lietuvos kiekvieną mėnesį atsideda pinigų ir jų mėnesio santaupos padidėjo daugiau nei 2,5 karto - vidutiniškai nuo 67 eurų pernai iki 174 eurų šiemet.
Panašiai yra ir Latvijoje - čia kas mėnesį sutaupo 42 proc. žmonių (mėnesinės santaupos atitinkamu laikotarpiu padidėjo nuo 44 eurų iki 118 eurų). Tuo tarpu Estija Baltijos šalyse pirmauja, nes čia kas mėnesį santaupų atsideda 62 proc. žmonių (mėnesio suma padidėjo nuo 94 eurų iki 201 euro).
Rezultatai taip pat rodo, kad daugiau nei pusė į apklausos klausimus atsakiusių vartotojų būtų norėję daugiau sužinoti apie finansinį raštingumą mokykloje. Daugiau nei 7 iš 10 mažamečius auginančių tėvų mano, kad ugdymo įstaigose vaikai turėtų būti daugiau mokomi valdyti namų ūkių finansus.
Vyriausiasis „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad Lietuvos namų ūkių bruto santaupų rodiklis pokriziniu laikotarpiu žymiai padidėjo, tačiau vis dar išlieka gerokai žemesnis už ES vidurkį ir mažiausias tarp trijų Baltijos valstybių. Anot Ž. Maurico, daugiau nerimo kelia tai, kad santaupų rodiklis pasiekė piką 2014 m., nepaisant spartesnio namų ūkių pajamų augimo.
„Santaupų rodiklis stabilizavosi pirmiausia dėl padidėjusių namų ūkių išlaidų būstui ir ilgalaikio vartojimo prekėms įsigyti bei dėl didėjančio infliacijos spaudimo. Kita nerimą kelianti tendencija - Lietuvos namų ūkiai yra vieni pasyviausių investuotojų ES ir teikia pirmenybę santaupoms grynaisiais arba taupomosiose sąskaitose, tad negeneruojama investicijų grąža. Tie, kurie investuoja, didžiausią pirmenybę teikia vietiniam nekilnojamajam turtui, o tai didina koncentracijos ir likvidumo riziką“, - taupymo ir investavimo tendencijas Lietuvoje apibūdino Ž. Mauricas.
Bendrovė „Intrum“ yra pirmaujanti kreditų valdymo paslaugų įmonė Europoje. Ji veikia 24 šalyse. Bendrovėje dirba per 8 tūkst. finansų ir verslo valdymo specialistų, kurie aptarnauja 80 tūkst. įmonių visoje Europoje. „Intrum“ pro forma pajamos praėjusiais metais siekė 1,19 mlrd. eurų. Pagrindinė „Intrum“ būstinė yra įsikūrusi Stokholme. Bendrovės akcijos listinguojamos „Nasdaq“ Stokholmo vertybinių popierių biržoje.
