Statistika skelbia, kad Lietuvos ekonomika ir toliau sparčiai auga: atlyginimai didėja, tad žmonės turėtų gyventi lengviau. Deja, augant algoms auga ir kainos. Pavyzdžiui, palyginti su Europos vidurkiu, Lietuvoje šiemet labiausiai net 4 proc. padidėjo paslaugų kainos, teigiama LNK žinių reportaže.
Sakytum, aukso amžius verslininkas. Tačiau su tuo nesutinka jau 12 metų kirpėja dirbanti Sandra.
„Apskritai visų paslaugų kainos auga, ne tik grožio sektoriaus. Bet tuo pačiu kyla ir patalpų nuomos kainos. Taip, kad tas ant to ir išeina. Negali nekelti paslaugų kainos, dėl to, kad pats turi sumokėti daugiau. O ir mokesčiai nemaži“, – LNK žinioms teigia kirpėja Sandra.
Anot Sandros, kainų kilimas buvo neišvengiamas, kadangi brangiau tenka susimokėti ne tik už nuomą, bet ir naudojamą produkciją ir įrankius. Dabar tik už plaukų kirpimą klientams tenka susimokėti 30 ar daugiau eurų, tačiau kalbinti lojalūs klientai nesureikšmina to, kad dabar už grožio paslaugas jiems tenka susimokėti daugiau.
Panašu, kad artimiausiu metu už grožį teks mokėti ir dar daugiau. Lietuvos bankas skelbia, kad dėl bendro ekonomikos kilimo kainos ir toliau turėtų augti. Tiesa, pasak ekspertų tai glaudžiai susiję ir su tuo, kad didėja atlyginimai.
„Kainas lemia ir tai, kas vyksta darbo rinkoje. Sparčiai brangstantis darbo užmokestis. Mes dėl jo džiaugiamės, kalbame apie didėjančią perkamąją galią, tačiau turime suprasti, kad dėl to brangsta ir paslaugos, kur darbo užmokestis yra svarbi savikainos dalis. Ir atitinkamai didina tą bendrą kainų lygį“, – teigia Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus.
Krizė taip stipriai nepaveiktų
Dabartinis ekonomikos augimas primena prieškrizinį laikotarpį 2007 metais, tačiau ne toks žymus. Vis dėlto politikai tikina, kad šį kartą jau būtų pasiruošta.
„Jeigu kur nors išorės rinkose ar tarptautinėse, ar Švedijoje, kas nors ir įvyktų, o tokia tikimybė be abejo yra, mes neturėtume tokio sukrėtimo, kokį turėjome 2009–2010 metais ir paniškai reikėjo skolintis, nes smuko ekonomika, ypatingai statybų sektorius, nekilnojamojo turto kainos krito ir tada užsisuko ta krizės spiralė. Tai šito dalyko nėra“, – tikina Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas.
Neramina regionų atskirtis
Ekonomistus neramina ir atskirtis tarp Lietuvos didmiesčių ir regionų. Nedarbo lygis praėjusiais metais, didžiuosiuose šalies miestuose pasiekė priškrizinį lygį ir nesiekė 4 proc. Mažesniuose miestuose nedarbas beveik 3 kartus didesnis.
„Lietuvoje mes turime iššūkį, kad turime dviejų regionų augimą – Vilniaus ir Kauno, o likusi Lietuvos dalis formaliai gyvena jei ne recesijoje, tai ekonominėje stagnacijoje. Ir tai ganėtinai pavojingas paveikslas“, – sako „Luminor“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Vis dėlto gelbėjimosi planas regionams panašu, kad artimiausiu metu nebus surastas.
„Nėra planingos ekonomikos ir jos negali būti efektyvios, yra rinkos ekonomika. Tai telkiasi žmonės didmiesčiuose, megapoliuose ir tą mes matome visame pasaulyje ir Europoje. Nors kai kuriose šalyse ir nemos pastangos dedamos, kaip pavyzdžiui, Šiaurės šalyse. Bet vis tiek suomiai juda aplink Helsinkį gyventi arba švedai aplink Stokholmą“, – LNK komentuoja ekonomistas Romas Lazutka.
Ekonomistai taip pat spėja, kad prognozes ne į gerąją pusę dar gali pakoreguoti ir pasaulinės rinkos veiksniai: sankcijos Rusijai, prekybos karai, augančios kuro kainos.
