„Šaltajam sezonui tau reikia šiltų batų, striukės, šaliko ir megztuko, nes įvairių sezonų kelnės tinkam šaltajam sezonui. Vidurkis tiek vyrams, tiek moterims dažniausiai yra 300 EUR. Tačiau tas vidurkis turi ir žirkles. Jei mes imsime mažiausią kainą „nuo“, tai vyrams ji išeina šiek tiek brangiau bazinis krepšelis – 250 EUR, moterims – 220 EUR. Parduotuvėse, kuriose aš žiūrėjau, vyrų viršutiniai drabužiai – striukės, paltai – buvo brangesni nei moterų, nors moteriški batai buvo šiek tiek brangesni nei vyriški“, – LRT TELEVIZIJAI pasakojo M. Aušra.
Pasak pašnekovo, Europoje atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad moterys kiekvieną šaltąjį sezoną išleidžia papildomai dar 300 EUR.
Lygindamas Lietuvos ir kitų Europos valstybių gyventojų išlaidas, M. Aušra sakė, kad lietuviai daugiausia pinigų išleidžia maistui, tada drabužiams, kai kiti europiečiai drabužiams išleidžia mažesnę pajamų dalį.
„Iš vienos pusės, galima sakyti, kad tokios tendencijos susidaro todėl, kad mūsų drabužių kainos yra tokios pačios kaip ir kitose Europos šalyse, o atlyginimai nėra tokie patys, todėl natūraliai biudžeto proporcija drabužiams išeina didesnė“, – paaiškino M. Aušra.
Tačiau, Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis, 60 proc. šalies gyventojų, kai turi laisvų pinigų, iškart juos išleidžia drabužiams.
„Labai dažnai girdime sakant, kad drabužių kainos yra išaugusios ir siekia Vokietijoje ar Jungtinėje Karalystėje, bet iš kitos pusės, vos tik mes turime laisvų pinigų, iš karto bėgame pirkti drabužių. Gal nereikėtų to daryti, gal galime atsidėti ir pataupyti“, – svarstė M. Aušra.
