Žilvinas Speteliūnas – ilgametis nuolatinis žurnalo „Investuok“ bendradarbis, nuolat rašantis investavimo temomis. Kita vertus, neretai sakoma, kad dosniausiai patarimais dalijasi tas, kuris pats neparodo investuotojo talento. Visgi rezultatai kalba patys už save, be to, jo įžvalgas seka ir dešimtys tūkstančių investuotojų visame pasaulyje.
– Prieš pradedant kalbą apie tavo propaguojamą „revoliucinio“ investavimo strategiją, plačiau pristatyk savo investavimo rezultatus. Kiek laiko investuoji ir nuo kokių sumų pradėjai?
– Mano investavimą galima suskirstyti į tris periodus. Apskritai investuoti pradėjau 2006 m., tačiau laikas iki finansų krizės buvo daugiau praktikos periodas, o ne realus investavimas. Nuo 2008 m. rudens praleidau daug laiko skaitydamas investicinę literatūrą, bandydamas suvokti esamą padėtį.
Antrasis etapas prasidėjo 2009 m. pavasarį. Tuo metu vėl sugrįžau į akcijų rinką, tik jau turėdamas gilesnių investavimo žinių. Investavau tuo metu visas turėtas savo santaupas – apie 4000 litų. Iš pradžių investavau tik į Lietuvos įmonių akcijas, tačiau pamažu investavimo geografija plėtėsi, kol jau investavau visoje Europoje.
2009–2014 m. periodą laikyčiau sau priimtiniausios investavimo strategijos paieška. Viskas apsivertė aukštyn kojom, kai 2014 m. pradžioje „MarketWatch“ perskaičiau Cody Willardo straipsnį apie revoliucinį investavimą. Pati idėja mane itin sužavėjo. Nebuvau IT vyrukas, bet supratau, kad technologijos yra ateitis ir čia bus sukurta milžiniška pridėtinė vertė. Vėliau beveik metus praleidau analizuodamas skirtingus sektorius, atsirinkdamas dominančias įmones, formuodamas naujos investavimo strategijos pagrindus. 2015–2016 m. visą portfelį sukoncentravau į revoliucinio investavimo strategiją. Vidutinė metinė grąža 2015–2016 m. siekė 20 proc., tačiau 2017 m. buvo absoliučiai fenomenalūs – uždirbtas 60 proc. metinis pelnas.
Nesėkmės moko labiau negu pergalės
– Į ką buvo pati pirmoji investicija ir kokius rezultatus ji davė?
– Pirmoji investicija prieš 12 metų buvo „Gubernijos“ akcijos. Tada man buvo 17 metų, tad pirmąjį investicinį sprendimą labiau diktavo emocijos, o ne analizė. Tuo metu man itin patiko „Gubernijos“ gaminama gira ir akcijos nebuvo labai brangios. Tačiau man buvo aktualiausia tiesiog išbandyti visą akcijų įsigijimo ir pardavimo procesą realioje aplinkoje. Tą ir pasiekiau. Dabar juokas ima žiūrint atgal, kita vertus, gavau neblogą pamoką. Vartojimo prekes gaminančių įmonių akcijos visuomet žinomesnės investuotojams, bet dėl to jomis ir prekiaujama su tam tikra premija.
– Vis dėlto įdomu, kokio dydžio buvo pirmoji investicija į „Guberniją“ ir su kokiu rezultatu iš jos išėjai.
– Tai buvo labai maža suma – gal apie 300 litų. Kaip ir minėjau, tai buvo daugiau testinis akcijų pirkimas ir pardavimas, paties proceso pažinimas, tad „Gubernijos“ akcijų ilgai nelaikiau. Buvo patirtas maždaug 5 proc. nuostolis, iš esmės vien dėl komisinių mokesčių.
– Kokia buvo sėkmingiausia investicija ir kokia nuostolingiausia?
– Pačios sėkmingiausios investicijos – „Axogen“ ir „Square“. „Axogen“ kuria unikalius pasaulyje sprendimus, kaip gydyti periferinių nervų pažeidimus, o „Square“ revoliucionuoja finansų industriją (įmonės vadovas ir įkūrėjas J. Dorsey taip pat vadovauja ir „Twitter“).
„Axogen“ akcijų pirkau prieš maždaug 2,5 metų, mokėdamas už vieną akciją apie 5,5 JAV dolerio. Tuo metu įmonė buvo tik pradėjusi komercializuoti savo produktus. Šiandien šiomis akcijomis prekiaujama 6,5 karto brangiau – po 36 JAV dolerius, o „Axogen“ akcijos jau įtrauktos į „Russell 2000“ indeksą.
„Square“ akcijų pirkau prieš maždaug 2 metus, kai šios buvo itin nukritusios po pirminio viešo akcijų pasiūlymo (IPO). Pirmąsias „Square“ akcijas pirkau po 8,75 JAV dolerio, vėliau dar papildžiau esamą poziciją esant 12 JAV dolerių kainai. Tuo metu tik nedaugelis suprato, kokią stiprią ekosistemą „Square“ kuria smulkiesiems ir vidutiniams verslams. Šiandien „Square“ verslo modelį bando kopijuoti net pats „PayPal“, o „Square“ akcijos jau kainuoja beveik 73 JAV dolerius, arba maždaug 8 kartus daugiau nei nuo mano pirmojo pirkimo.
Jei kalbėtume apie didžiausias nesėkmes, jos patirtos 2012 m. Lenkijoje ir 2014 m. Graikijoje. 2012 m. Lenkijoje buvau investavęs į didžiąsias statybų bendroves – „Polimex“ ir PBG. „Polimex“ teko gelbėti Lenkijos valstybei, o PBG buvo iškelta bankroto byla. Teko fiksuoti 60–70 proc. nuostolius abiejose pozicijose.
Labai pasisekė, kad tuo metu agresyviai pradėjau pirkti akcijas Graikijos ir Baltijos akcijų biržose. Vedamas didelės sėkmės Graikijos akcijų biržoje, nutariau 2014 m. bandyti investuoti į Graikijos bankų akcijas. Tačiau buvo pasirinktas per ankstyvas metas investuoti, tad patyriau 40–50 proc. nuostolius. Laimė, tai nebuvo didelės pozicijos.
2009–2011 m. pavyko nemažai uždirbti iš pokrizinio akcijų kainų ralio, tačiau būtent 2012–2014 m. periodą laikau pačiu svarbiausiu savo investavimo karjeroje. Nesėkmės visad labiau moko negu pergalės, tik svarbu, kad jos netaptų įpročiu. 2012–2014 m. praktiškai supratau, kokia svarbi yra portfelio diversifikacija. Kitos brangusios akcijos padėjo užglaistyti investicijų į Lenkijos statybų įmones ar Graikijos bankus nuostolius.
Taip pat tai buvo savęs ieškojimo metas, kuris leido atrasti revoliucinio investavimo strategiją. Supratau, kad tas tikrasis vertės investavimas yra ne man, nes kaip smulkusis investuotojas visad būsi paskutinėje vietoje pagal informacijos kiekį, o tuo, kas pateikta viešai, ne visad gali pasitikėti. Tai ypač aktualu bankų ir statybų sektoriams, nes ten labai sudėtinga suvokti, kokia iš tiesų yra grynoji turto vertė, taip pat labai lengva manipuliuoti pelno ir nuostolio eilutėmis.
– Kokio dydžio portfelį šiuo metu valdai?
– Tikslios sumos nenorėčiau atskleisti, bet man tai apčiuopiama suma.
– Paklausiu kitaip. Ar tai papildomos pajamos, ar jau pagrindinis pragyvenimo šaltinis ir ateities finansinės laisvės pagrindas?
– Tai daugiau ateities finansinės laisvės pagrindas. Stengiuosi lėšų iš portfelio neišimti, o atvirkščiai – vis papildau portfelį pagal galimybes.
Mano nuomone, kad būtų galima išgyventi vien tik iš savo investicinio portfelio, tam reikia, kad investicinio portfelio dividendinės pajamos maždaug atitiktų atlygį, kuris užtikrintų įprastinę gyvenimo kokybę, jeigu būtų dirbamas samdomas darbas arba užsiimama nuosavu verslu. Man gan keistai atrodo tokie pareiškimai, kai po kelerių iš eilės pelningų metų investuotojai skelbiasi, jog pradėjo gyventi vien tik iš investicijų. O jeigu kitais metais nepavyks uždirbti finansų rinkose? O jeigu bus uždirbamas tik minimalus pelnas bent kokius trejus metus? Dėl to investicinio pelno ir nelabai galima laikyti pagrindinėmis pajamomis, nes tai labai nestabilus finansinis srautas, kitaip nei dividendai.
Ne darbas, o gyvenimo būdas
– Iš ko šiuo metu valgai duoną kasdieninę?
– Tai būtų trys pagrindiniai pajamų srautai: su investicine veikla susijusios pajamos (knygų bei straipsnių rašymas, investicinių analizių darymas bei kitų portfelių valdymas, remiantis revoliucinio investavimo principais), pajamos iš projektinės veiklos ir pasyvios pajamos.
– Kiek tavo portfelis užaugo šiais metais?
– Apie 40 proc.
– Tokiais tempais augant finansinė laisvė atrodo ranka pasiekiama. Ar turi planą, kiek tam reikia sukaupti pinigų ir kada tai pavyks?
– Man investavimas daugiau ne darbas, o tiesiog gyvenimo būdas. Neįsivaizduoju, kad galėčiau daryti ką nors kita. Taip, vienas iš siekių yra asmeninė finansinė laisvė, tačiau pagrindinis tikslas būtų sukaupti tam tikro dydžio kapitalą, kuris galėtų būti mano kuriamo investicinio fondo pagrindas. Tikiuosi, kad tai pavyks įgyvendinti per artimiausią dešimtmetį. Noriu suteikti šansą daugiau žmonių uždirbti iš pasaulį keičiančių inovacijų. Tikiu, kad mano revoliucinio investavimo strategija turi daug pranašumų, palyginti su tradiciniu investavimu, ir gali metai iš metų uždirbti vidutinę 20–25 proc. grąžą.
– Kokius portfelio keitimus atlikai šiais metais ir kodėl?
– Stengiausi išlaikyti portfelio branduolį, fiksuoti pelnus labiausiai brangusiose pozicijose, pvz., „The Street“. Tačiau šiemet vis dėlto daugiau pirkau, nei pardavinėjau. Po balandžio mėn. pradžios E. Musko juokelių apie „Teslos“ bankrotą šios akcijos buvo nukritusios iki 250 JAV dolerių už vieną, tuomet įtraukiau šią poziciją į portfelį, vėliau dar kelis kartus ją pildžiausi. Šiuo metu „Tesla“ yra didžiausia pozicija mano portfelyje.
Taip pat balandžio mėn. pirkau „Spotify“ akcijų, kai tik jomis pradėta prekiauti Niujorko akcijų biržoje. Tikėjausi, kad didžiosios įrašų kompanijos iškart ims pardavinėti savo „Spotify“ akcijų paketus ir taip kurį laiką prilaikys „Spotify“ akcijų kainą. Taip ir įvyko, nes tuo metu akcijomis buvo prekiaujama apie 140–155 JAV dolerių (dabar jos kainuoja daugiau kaip 190 JAV dolerių už vieną). Šiaip stengiuosi vengti akcijų, kuriomis tik pradedama prekiauti po viešo pirminio akcijų siūlymo (IPO), tačiau tiesioginis „Spotify“ akcijų įtraukimas į biržą leido investuoti be didesnės premijos. Manau, laikas parodys, jog tai ir buvo pats tinkamiausias momentas įsigyti šių akcijų.
Taip pat pavasarį įsigijau „Box“, „Biogen“ ir „SoftBank“ akcijų. O paskutinis itin pasiteisinęs investicinis sprendimas buvo vasaros pradžioje „Intel“ akcijų pardavimas po 55 JAV dolerius (pirkta prieš metus po 33,5 JAV dolerio) ir atsilaisvinusių lėšų investavimas į „Intel“ konkurentę AMD, mokant už akciją po 16 JAV dolerių. Greičiausiai pirmą kartą istorijoje AMD turi kelerių metų technologinį pranašumą prieš „Intel“, kurį bus itin sunku perimti.
Tačiau bene sėkmingiausias investicinis sprendimas šiemet buvo pozicionuoti savo investicinį portfelį taip, kad būtų galima ir papildomai uždirbti iš JAV dolerio brangimo. Ir ankstesniame „Investuok“ numeryje rašiau, kad šių metų tema – stiprus JAV doleris.
Revoliucinio investavimo strategija
– Pristatyk plačiau savo revoliucinio investavimo strategiją.
– Tai nekonvencinio mąstymo investavimo strategija. Ji susideda iš kelių dalių. Pirma, tai investavimas į technologines revoliucijas per viešai kotiruojamų įmonių akcijas. Itin svarbu įvertinti verslo augimo galimybes, platformos / ekosistemos monetizavimo potencialą ir pagal tai apskaičiuoti akcijų tikslinę kainą. Antra, prisitaikymas prie šių dienų monetarinės politikos. Ne tik technologijos keičia ištisas industrijas, bet ir didieji pasaulio centriniai bankai įgyvendina precedento neturinčią monetarinę politiką. Tai visiškai iškreipė įvairių finansinių priemonių rinkų dinamiką. Trečia, spartus technologinis progresas taip pat gerokai pakeitė akcijų rinkos dinamiką. Pasyvus investavimas, algoritminė prekyba yra pagrindiniai to pavyzdžiai. Tai sukūrė ne tik naujų galimybių, bet ir rizikų. Tad investuodamas stengiuosi į tai taip pat atsižvelgti. Ketvirtoji strategijos dalis – prisitaikymas prie dabartinių reguliacinių bei fiskalinės politikos pokyčių. Ir paskutinis strategijos aspektas – atsižvelgimas į politines bei geopolitines rizikas. Tai viena priežasčių, kodėl itin vengiu besivystančių akcijų rinkų.
Dažniausiai investicinių idėjų ieškau atsirinkdamas itin perspektyvias sritis. Pavyzdžiui, tai būtų kibernetinis saugumas, biotechnologijos, saulės energetika, 5G internetas ir pan. O tada imuosi ieškoti didžiausią potencialą turinčių akcijų, kuriomis prekiaujama už patrauklią kainą. Turiu vieną itin paprastą investavimo taisyklę – perku tik tų akcijų, kurios turi potencialo per artimiausius dvejus metus pabrangti dvigubai ir daugiau. Čia pabrėžiu, kad kalbu apie potencialą, o realybėje itin džiaugiuosi, jeigu bent su 30 proc. turimų akcijų taip ir atsitinka. Tiesiog taip užsitikrinu, kad portfelyje turiu didžiausią augimo potencialą turinčių akcijų. O analizuodamas įmones remiuosi šešiais pagrindiniais vertinimo kriterijais.
+ Svarbu, kad bendrovė turėtų lyderiaujančią technologiją.
Čia itin svarbus aspektas, nes rinkos lyderiai su revoliucinėmis technologijomis dažniausiai sugeria beveik visą naujai rinkoje sukurtą pridėtinę vertę. Pavyzdžiui, išmaniųjų telefonų rinkoje dominuoja tik dvi operacinės sistemos – „Android“ ir „iOS“, lygiai tas pat ir išmaniųjų telefonų rinkoje, kur beveik visą pelną iš esmės pasidalina „Apple“ ir „Samsung“. Tarkim, muzikos transliavimo internetu rinkoje „Pandoros“ akcijos atrodo gerokai pigesnės nei „Spotify“, tačiau „Pandora“ technologiškai nė neprilygsta rinkos lyderiams, o ir nematyti jokių prošvaisčių, kad kas nors pasikeistų artimiausiu metu.
+ Stipri vadovybė.
Svarbu, kad įmonės vadovybė būtų skaidri, nekeltų abejonių ir būtų su puikiu „track record“. Ypač prijaučiu vadovams, kurie yra ne tik puikūs vizionieriai, bet ir vykdytojai. Pavyzdžiui, tai būtų „Nvidia“ vadovas J. Huangas arba „Twitter“ ir „Square“ vadovas bei vienas iš įkūrėjų J. Dorsey. Vengiu vadovų, kurie yra tik vykdytojai. Jeigu įmonė neturės aiškios ateities vizijos, stipraus produktų „roadmap“, paremto inovacijomis, tada nesvarbu, kiek bus gera verslo vadyba, įmonė tiesiog vegetuos.
+ Stipri platforma / ekosistema.
Investuodamas pagal revoliucinio investavimo strategiją supratau, kad beveik visais atvejais tik itin stiprios platformos / ekosistemos gali atnešti milžinišką investicinę grąžą. Čia kalbu apie įmones, kurių verslo modeliai paremti programinės įrangos kūrimu, o pajamos yra atsinaujinančios (angl. recurring revenue). Tai itin pelningi verslai, nes bendrosios pelno maržos gali siekti net 80 proc. ir daugiau. Tokios įmonės yra gerokai stabilesnės, nes joms net nieko naujo nesukūrus pajamos vis vien išliks stabilios. Tokių įmonių atžvilgiu nuolatinė plėtra reiškia vis didesnes pajamas. Čia turiu omenyje tokias platformas kaip „Square“, „Google“, „Microsoft“, „Spotify“ ir pan.
O jeigu įmonė gamins vien techninę įrangą ar komponentus, jai per ilgą laiką bus sunku diferencijuoti savo produktus, tiksliau, vis labiau didėja komoditizacijos rizika. Taip pat tokioms įmonėms itin sunku augti daugiau nei 20 proc. ilgus metus, nes tai neatsinaujinančios pajamos. Tokios įmonės turi vis kurti naujus produktus, didinti gamybos pajėgumus, kad sugebėtų augti, tačiau viena klaida, ir įmonės rezultatai gali gerokai suprastėti. O pelno maržos nėra itin didelės. Čia galima paminėti kaip pavyzdį įmonę „GoPro“, kuri nesugebėjo sukurti itin stiprios ekosistemos, neinvestavo į programinę įrangą savo produktams diferencijuoti. To pasekmė – nukritę pelnai ir pajamos ir daugiau nei 90 proc. nuo piko smukusi įmonės rinkos vertė.
+ Stipri įmonės finansinė situacija.
Ieškau įmonių, kurios turi daug grynųjų, geriausia – neturi išvis jokių skolų. Mano portfelyje yra nemažai įmonių, kurios turi nuo 10 iki 40 proc. grynųjų, atmetus visas skolas. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip neefektyvus kapitalo augimas, bet iš tikrųjų tai leidžia transformuoti verslą iškilus sunkumų, pasinaudojant tinkama situacija rinkoje pigiai įsigyti kitų įmonių ar jų intelektinę nuosavybę.
Verta prisiminti 2012–2013 m. saulės energetikos rinkos sunkmetį. Tuomet, pagrindinėms rinkoms sumažinus saulės energetikos subsidijas bei į rinką pasipylus pigiai Kinijos gamintojų produkcijai, saulės modulius ir įvairius susijusius komponentus gaminančioms įmonėms, kurios turėjo daug skolų, teko skelbti bankrotus arba parsiduoti už itin mažas sumas. Tuo metu „First Solar“, kuri turėjo daug pinigų balanse, įsigijo daug intelektinės nuosavybės tiesiog už juokingą kainą. Tad „First Solar“ iš poros metų sunkmečio sugebėjo išeiti itin sustiprėjusi. Ir viskas dėl to, kad įmonė prioritetą skyrė sveikam balansui išlaikyt, o ne beatodairiškam augimui, paremtam skolintomis lėšomis.
+ Spartus anticiklinis augimas (angl. secular growth).
Revoliucinės įmonės išskirtinės tuo, kad jos keičia jau esamas rinkas, kartu sukurdamos ir visiškai naujas. Taip sukuriama terpė sparčiam augimui daugybei metų į priekį. Net jeigu ir įvyktų ekonominė krizė, daugelis labiausiai revoliucinių įmonių ir toliau augtų dviženkliais procentiniais dydžiais, tačiau kiek lėčiau nei įprastai. To negalima pasakyti apie ciklinius tradicinius verslus, kurių pajamos ir pelnai per krizę ne tik neaugtų, bet greičiausiai dar ir gerokai sumažėtų.
Greičiau kyla klausimas, ką laikau sparčiu augimu. Tai 20 proc. ir didesnis metinis pajamų augimas. Ir čia prasideda sudėtinių palūkanų magija. Jeigu įmonė sugeba augti bent 20 proc. metai iš metų, tada jos pajamos padvigubėja kas maždaug 3,5 metų. Visiems kitiems faktoriams išliekant status quo, vien tai jau leidžia tikėtis, kad ir šios akcijos ilguoju laikotarpiu augs bent panašiu mastu. Tačiau, augant pajamoms, revoliucinėms įmonėms kartu didėja galimybės monetizuoti turimą ekosistemą / platformą, tad pelningumas dažnai pradeda augti sparčiau nei pajamos. Jeigu taip atsitinka, tada revoliucinių įmonių akcijų kaina pradeda augti sparčiau nei jų pajamos (pavyzdys – 2016–2018 m. „Square“ akcijų kainos kitimo dinamika).
+ Didžiausias dėmesys micro, nano, small ir mid cap akcijoms.
Skiriu didžiausią dėmesį tokio dydžio įmonėms, nes jos dažniausiai būna dar nepatekusios į investuotojų akiratį ir jomis prekiaujama su patrauklesniais santykiniais rodikliais nei įmonėmis, kurios auga panašiu tempu, bet yra įvertintos dešimtimis ar šimtais milijardų JAV dolerių. Bet tai nereiškia, kad mano portfelis sudarytas vien iš tokių įmonių. Jeigu bendrovės akcijos atitiks visus mano investavimo kriterijus, tai nesvarbu, ar įmonės rinkos vertė bus 50, ar 500 mlrd. JAV dolerių, aš vis vien įsigysiu šių akcijų.
Viename virtualaus „Investuok“ žaidimo „Investuoju Europoje ir Amerikoje“ komentarų esu minėjęs, jog Volstrite trūksta resursų analitikams sekti visas JAV biržose kotiruojamas akcijas, tad daugelis jų koncentruojasi tik į didelės ar vidutinės kapitalizacijos įmones, o tokios kaip nano- ar mikrokapitalizacijos įmonės tiesiog gali būti absoliučiai pražiūrėtos. Pateiksiu vieną konkretų pavyzdį: šių metų rugpjūčio 5 d. per konferencinį pokalbį, skirtą aptarti „Wireless Telecom Group“ (40 mln. JAV dolerių vertės įmonė) ketvirčio finansiniams rezultatams, dalyvavo tik įmonės direktorius bei finansų direktorius ir nė vieno analitiko (!).
Kitas privalumas investuojant į mažesnio dydžio revoliucinių įmonių akcijas yra tas, kad sėkmingai augant verslui jos laipsniškai įtraukiamos į vis daugiau akcijų indeksų. Tai automatiškai didina akcijų paklausą, nes yra daugybė fondų, kurie, bandydami atkartoti konkrečių indeksų svyravimus, investuoja tik į tas akcijas, kurios priklauso šiems indeksams. Taip pat įtraukimas į akcijų indeksus padidina įmonės žinomumą investuotojų bendruomenėje, o tai irgi prisideda prie akcijų paklauso didėjimo.
Nuosmukio nesibaimina
– Skamba gražiai. Tačiau net garsusis vertės investuotojas Benjaminas Grahamas gyvenimo gale pripažino, kad augant techninėms rinkos analizės galimybėms vis sunkiau rasti įmonių, kurias kiti investuotojai „pražiūrėjo“.
– Deja, taip nėra. Yra dvi pagrindinės priežastys, kodėl daugėja „užmirštų“ akcijų. Pirma, dėl 2007–2008 m. finansų krizės gerokai sumažėjo JAV akcijas analizuojančių finansų analitikų skaičius. Antra, pasyvių fondų išpopuliarėjimas nulėmė, kad didžioji dalis investuotojų pinigų yra susikoncentravę į akcijas, įtrauktas į pagrindinius indeksus. Šiuo metu apie 42 proc. visų akcijų fondų lėšų yra būtent indeksiniuose fonduose.
– Kaip suprantu, daugiausia investuoji į aukštųjų technologijų akcijas, kurios pirmos kyla, bet ir pirmos krenta. Kaip saugaisi nuo jų kintamumo rizikos?
– Taip, portfelyje daugiausia yra aukštųjų technologijų akcijų, kurios pasižymi didesniais svyravimais nei įprastai. Portfeliui apsaugoti naudoju atvirkštinę strategiją – „šortinu“ antirevoliucines įmones. Tam ieškau tokių įmonių, kurių verslo modeliams technologinės revoliucijos kelia didžiausią grėsmę. Ieškau įmonių, kurių prasta vadyba, didelės skolos ir lėtas augimas. Jeigu tai dar ciklinis verslas, išvis puiku.
– Na ir svarbiausias šios srities klausimas. Sakoma, kai viskas auga, kiekvienas gali būti pranašas. Bet toks svaiginantis augimas kada nors baigsis, apie tai nuolat rašome žurnale „Investuok“, o nuosmukis, tikėtina, labiausiai palies būtent revoliucinio augimo akcijas. Ar turi strategiją apsisaugoti nuo šitokių virsmų ir kokia ji?
– Taip, sutinku dėl to. Tik bėda, kad nė vienas nežinome, kada įvyks kitas didelis sukrėtimas akcijų rinkose ar net dar viena globali finansų krizė. Kad tai bus ateityje, tai faktas, tačiau išpardavinėti portfelį vien dėl to, kad šiandien kažkuris akcijų indeksas pasiekė naujas aukštumas, būtų ne itin protinga. Turiu keletą draugų, kurie viską išsipardavė dar prieš porą metų ir vis laukia naujos krizės.
Kadangi į daugelį ilgojo laikotarpio pozicijų esu investavęs labai ilgam (kalbu apie 10–20 metų investavimo periodą), stengiuosi tų pozicijų labai nekaitalioti. Tiesiog stengiuosi vis šiek tiek pafiksuoti dalį pelno labiausiai brangusiose akcijose, taip atsiimdamas dalį pirminės investicijos ir apsaugodamas dabartinį pelną. Taip pat itin didelį dėmesį skiriu portfelio diversifikacijai. Ir čia turiu omenyje ne tik didesnį akcijų skaičių portfelyje, bet ir tai, kad daugelis įmonių veikia skirtingose rinkose.
Tačiau didžiausia portfelio apsauga – tai antirevoliucinių įmonių akcijų „šortinimas“. Natūralu, kad vis labiau kylant akcijų rinkoms didėja ir rinkos rizika. Ją mažinu tiesiog vis atitinkamai didindamas „šortų“ dalį. Jeigu šiuo metu mano portfelyje yra 26 long pozicijos, tai netrukus planuoju jau turėti ir apie 10 short idėjų. Tiek daug „šortinimo“ idėjų iki šiol nesu turėjęs.
Vienas paprastas pavyzdys: vidaus degimo variklį turintis automobilis turi vidutiniškai 2000 judančių dalių, o elektromobilis – vos 20. To rezultatas – elektromobilio išlaikymo kaštai yra 90 proc. mažesni nei automobilio su vidaus degimo varikliu. Tad kas patirs daugiausia žalos dėl elektromobilių revoliucijos? Taip, tai automobilių detalių gamintojai bei tiekėjai ir automobilių servisai. Štai jau pagrindas surasti tinkamą „šortinimo“ idėją.
Tai straipsnis iš žurnalo „INVESTUOK“.
Rugsėjo mėnesio žurnalo „Investuok“ numeryje taip pat skaitykite:
Aktualijų ir rinkų rubrikoje: Investuotojo atmintinė po atostogų ir situacijos analizė – kas vyksta? Žaliavos. Nafta – visi lyg ir pamiršo naftą, o ji mėnuo iš mėnesio brangsta – kokios galimybės?
Rubrikoje Vertybinių popierių birža: Peržiūrime pavyzdinius garsių Lietuvos investicijų valdytojų portfelius – kaip jiems sekėsi pastarąjį ketvirtį ir kokius pakeitimus jie atliko portfeliuose. Ko galima pasimokyti iš „Facebook“ akcijų istorijos?
INTERVIU: Interviu su privačiu investuotoju Žilvinu Speteliūnu. 2017-ais Žilvinas uždirbo 60 proc., šiemet jau 40 proc. grąžą – žurnale jis dėsto savo investavimo principus, įdomiausias poziciją ir asmeninių finansų tvarkymo logiką.
NT rubrikoje: Išsamiai nagrinėjame pliusus ir minusus - Pietų Europos kurortai: investuoti ar ne? Kituose rubrikos straipsniuose apie situaciją Lietuvoje - apetitas kreditams auga – kas toliau ir ar brangstant paskoloms – butai pigs?
Ir dar: įžvalgos, komentarai, patarimai, fondų rezultatai, pasaulio, žaliavų, valiutų apžvalgos ir tai, ką vasarą viešai kalbėjo garsūs investuotojai bei ekonomistai.
Daugiau informacijos: www.investuok.eu
