„Pirkimas internetu buvo atliktas birželio 19 dieną. Per „Swedbank“ iškart nepavyko atsiskaityti. Kilo įtarimų, kad kažkas ne taip su internetine parduotuve, tačiau kai dar kartą pabandžiau padaryti pavedimą per „Luminor“ banką, sistema mokėjimą leido. Visgi nerimą dėl neaiškaus internetinio puslapio sustiprino tai, kad jokio pirkinio patvirtinančio laiško negavau. Visgi, pamaniau, kad nedidelė suma, jei ir negausiu pirkinio, nieko baisaus“, – atvirauja jaunas vyras.
DELFI pašnekovas paprašė neminėti jo vardo, mat įvykių tai nekeičia, o į tokią pat padėtį gali patekti bet kas ir dar likti visiškai be pinigų svetimoje šalyje.
„Birželio 22 dieną išvykau į užsienį. Ten buvau iki birželio 25 dienos. Kad kortelė užblokuota, sužinojau tik tuomet, kai norėjau ja pasinaudoti. Laimei, turėjau ir kito banko, bet galėjo būti kur kas liūdniau, jei būčiau pasiėmęs tik „Luminor“ banko kortelę. Itin nemaloni staigmena. Be to, jokios žinutės apie užblokuotą kortelę negavau. Apie banko sprendimą sužinojau tik grįžęs. Pasirodo, laišką, kad kortelė blokuota gavau per internetinę bankininkystę tą pačią dieną, kai išvykau“, – pasakoja į nemalonią situaciją patekęs vyras.
Vyras sako, kad labiausia stebina tai, kad internetinė prekyvietė reklamuojama per feisbuką ir visiškai nėra kontroliuojama feisbuko administracijos. O juk taip svetaine susidomi tikrai ne vienas pirkėjas ir net ne vienoje šalyje.
Kol kas vyras sako vis dar laukiantis banko sprendimo dėl pirkinio ir informacijos apie svetainę.
„Luminor“ banko Kasdieninių paslaugų pardavimų valdymo skyriaus vadovė Miglė Pletkuvienė paaiškino, kad turėdami informacijos, kad klientų mokėjimo kortelių duomenys gali būti panaudoti neteisėtai, žmogui turi pranešti SMS žinute. Tačiau vyras sakė, kad tokio pranešimo į telefoną tikrai negavęs.
„Klientui SMS žinute pranešame, kad po valandos jo kortelei bus uždėtas apribojimas pirkti internetu naudojant kortelės duomenis, kad bus užsakyta nauja to paties tipo kortelė ir nemokamai išsiųsta paštu kliento nurodytu adresu. Taip pat nurodome konkrečią dieną, kada senoji kortelė bus visiškai užblokuota. Jeigu klientui negalime užsakyti naujos kortelės (pvz., klientas yra skolininkas, neatsinaujinęs duomenų ar yra užsienyje) – tokiais atvejais skambiname asmeniškai“, – apie kortelių apsaugą pasakoja M. Pletkuvienė.
Anot banko atstovės, labai svarbu, kad ir pats klientas rūpintųsi saugiu apsipirkimu ir savo kortelės duomenimis.
„Bankas, nors ir gauna informaciją apie galimai neteisėtai panaudotus kortelių duomenis iš kelių patikimų šaltinių, tačiau šie šaltiniai ne visada realiu laiku pastebi sukurtas „netikras“ internetines parduotuves. Todėl klientas prieš rinkdamasis tinklapį, kuriame nurodys savo kortelės duomenis, turi pasidomėti, ar parduotuvė tikra, pvz., patikrinti kontaktus, ar jie tikri, ar nurodyta, kad atsiskaitymai yra saugūs, patikrinti atsiliepimus internete, tai pat prekės kainą kitose parduotuvėse“, – paaiškino banko atstovė.
Grįžus, anot vyro, „linksmybės“ greitai nesibaigė. Radęs banko laišką, kad dėl įtartinų operacijų ir jo apsaugos duomenų saugumo kortelė buvo užblokuota, rado ir prašymą patikslinti, kad pirkimo operaciją atliko jis pas. „Jeigu šią operaciją įvykdėte jūs, mokėjimo kortelę atblokuosime, jeigu ne, „Nauju laišku“ internetinėje bankininkystėje pateikite prašymą mokėjimo kortelės operacijoms išnagrinėti. Prašyme turite nurodyti: operacijų datą, sumas, mokėjimo kortelės numerį bei kodėl ginčijate operacijas“, – teigiama laiške iš banko.
Vyras sako pateikęs paaiškinimą bankui, tuo pačiu užsakė ir naują kortelę. Paštu gavo PIN kodą. Kitą dieną turėjo gauti ir kortelę, tačiau jos nebuvo. Apie tai pranešė bankui, tad nauja kortelė buvo užblokuota. O tada po dar vienos dienos ji atsirado pašto dėžutėje.
„Laukiau, kol gavau kitą kortelę, taip be kortelės pragyvenau kokias porą savaičių“, – pasakojo jaunas vyras.
Vyras sako norintis perspėti žmones, kad net ir patikimai atrodantys internetinės prekybos puslapiai ne visuomet yra tikros ir pataria, kad jei labai norisi ką įsigyti, geriau jau turėti ne vieno banko kortelę.
