Antrąjį 2017 metų ketvirtį vidutinės draudžiamosios pajamos buvo 794 eurai, o antrąjį 2018 metų ketvirtį – 892 eurai.
„Sunku prisiminti tokius laikus, kai darbo užmokestis taip augtų“, – sakė „Sodros“ vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė.
„Sodros“ duomenimis, pajamų padidėjimą dažniau pajuto mažiausių pajamų gavėjai.
Teigiama, kad 61 proc. uždirbančiųjų minimalią mėnesinę algą (MMA, 400 eurų) pajamos padidėjo daugiau nei 10 proc. Tokį patį padidėjimą pajuto 46 proc. uždirbančiųjų tarp MMA ir 794 eurų (vidutinės darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos (VDP).
„Sparčiam darbo pajamų didėjimui įtakos turėjo ne tik bendras ekonominis augimas, bet ir teisinės aplinkos pokyčiai – šių metų pradžioje iki 400 eurų padidėjusi MMA ar nustatytos minimalios socialinio draudimo įmokos už tuos darbuotojus, kurie neuždirba MMA“, – sakė J. Varanauskienė.
Ji taip pat teigė, kad ryškesnis pajamų padidėjimas labiau būdingas jauniems žmonėms – tai gali būti susiję su tuo, kad pernai pradėjęs dirbti jaunimas per metus įgijo reikalingos patirties, todėl jų alga buvo padidinta.
„Formaliai – tik tiek, kiek didėjo MMA – dažniau augo mažų įmonių darbuotojų algos“, – pridūrė J. Varanauskienė.
„Grindys“ – paskata
J. Varanauskienės teigimu, mažėja darbuotojų už kuriuos sumokamos papildomos („grindų“) priemokos. Taip pat mažėja ir mažiau negu MMA uždirbančiųjų asmenų skaičius. Tuo metu bendras apdraustųjų skaičius nemažėja.
„Sodros“ duomenimis, šių metų birželį Lietuvoje buvo 30 tūkst. darbuotojų, už kuriuos mokėta papildoma priemoka. Uždirbančiųjų iki MMA tą mėnesį buvo 104 tūkst.
Sausį Lietuvoje buvo 44,5 tūkst. darbuotojų, už kuriuos buvo mokama priemoka, o uždirbančiųjų mažiau nei MMA – 134,5 proc.
„Tai reiškia, jog darbdaviai lengviau priima sprendimą padidinti mažai uždirbančių darbuotojų algas. Vis dėlto, greičiausiai tokia įvykių seka būtų kur kas mažiau tikėtina, jei gyventume ne ekonomikos pakilimo, o lėtėjimo laikotarpiu“, – sakė J. Varanauskienė.
