Anot jo, šis procesas Lietuvoje tęsis artimiausius keletą metų.
Naujausiais duomenimis, liepą šiek tiek krito prekių kainos, tačiau, kaip įprasta, brango paslaugos. Pavyzdžiui, sparčiausiai brango mandarinai, burokai, svogūnai, tačiau pigo agurkai, bulvės, kopūstai ir pomidorai. Taip pat mažėjo drabužių, avalynės ir dviračių kainos.
Paslaugų srityje liepą trečdaliu brango poilsio, namų paslaugos ir lėktuvo bilietai, nors pigo nakties kaina viešbutyje.
G. Nausėdos pastebėjimu, liepos mėnesio kainoms įtaką daro ir sezoniškumas. Ekonomistas atkreipia dėmesį, kad ypač dažnai vasarą pastebimi daržovių ir vaisių kainų pokyčiai, nes tai susiję su šių produktų derliumi. G. Nausėdos teigimu, kitiems kainų pokyčiams sezoniškumas taip pat galėjo turėti įtakos.
„Matyt, drabužių ir batų kainoms įtakos turėjo nuolaidos, taikomos prieš rudens sezoną jau užsigulėjusioms prekėms. Kai matome kainų didėjimą, jis taip pat sezoninis. Pavyzdžiui, keleivių vežimo oro transportu paslaugų kainų padidėjimą lemia atostogos.
Visi puikiai žinome, kad paklausa tais mėnesiais būna pati didžiausia ir kelionių agentūros sugeba atitinkamai pasinaudoti šia situacija. Kainų kilimas paprastai neišvengiamas“, – nurodo G. Nausėda.
Ekonomisto teigimu, prekių kainų sumažėjimas vasarą nestebina.
Taip pat nestebina ir paslaugų kainų didėjimas: „Iš esmės infliacijos negalėsime sumažinti iki minimumo vien dėl to, kad paslaugų kainų didėjimas užprogramuotas kur kas ilgesniam laikui. Didėjimas susijęs su tuo, kad didelė paslaugų sąnaudų dalis yra darbo užmokestis.“
G. Nausėdos aiškinimu, didėjant atlyginimams turėtų atitinkamai didėti ir darbo efektyvumas, tačiau Lietuvoje taip nėra, todėl paslaugų teikėjai išaugusius kaštus bando kompensuoti didindami paslaugų kainas.
Dažniausiai pasiekti tikslo tokiu būdu verslininkams pavyksta, nes vyrauja pakankama paklausa, tvirtina G. Nausėda.
„Pavyzdžiui, maitinimo įstaigoje kavinėje padidinamas atlyginimas. Juk tas padavėjas ar virėjas virtuvėje negali pradėti atitinkamai 10 proc. našiau dirbti, jeigu toje virtuvėje viskas po senovei. Automatiškai tai didina savikainą ir verslininkas perkelia tai į kainą, kaip ir daugelyje kitų paslaugų rūšių. [...] Manau, kad šitas procesas Lietuvoje drąsiai gali tęstis artimiausius keletą metų“, – sako G. Nausėda.
Liepos mėnesį paslaugų kainos didėjo 0,8 proc. Ekonomisto tvirtinimu, žvelgiant tik į šį vieną rodiklį sudėtinga pasakyti, ar kainų didėjimas buvo didelis, ar įprastas.
G. Nausėda nurodo, kad per metus paslaugų kainos išaugo 3,4 proc., prekių – 2,1 proc.
„Paslaugų kainų kilimas aplenkė prekių kainų kilimą, bet ne dvigubai ir ne trigubai. Tiesiog vyksta natūralus procesas. Vartojimo prekės tiesiog visada patiria tiesioginę importo konkurenciją, o paslaugos dažniausiai nepatiria tiesioginio konkurentų spaudimo iš išorės“, – atkreipia dėmesį pašnekovas.
G. Nausėdos aiškinimu, paslaugų teikėjų, pavyzdžiui, kirpėjų, paprasčiausiai negali perkelti į kitą šalį: „Negali įsivežti latviško, vokiško paslaugų teikėjo, nes yra tik lietuviški paslaugų teikėjai arba subjektai, kurie dirba šalies teritorijoje. Dėl šio veiksnio paslaugų konkurencija visada yra specifinė.“
Dėl tokios rinkos padėties galima pastebėti tam tikro diktato, akcentuoja G. Nausėda. Verslininkai siekia maksimalaus pelno, todėl kainas gali kelti bet kada, kai mato, kad nesusidurs su drastišku paklausos sumažėjimu.
Ekonomisto pastebėjimu, verslininkai paslaugų kainas gali kelti net ir tuo atveju, jei tikisi, kad paklausa sumažės, bet gaunamas pelnas dėl kainų padidėjimo vis tiek padidins pelną.
„Galimas dalykas, kad apsvarstęs visus „už“ ir „prieš“ jis vis tiek rinksis šį kelią, nes bendroje sumoje iš kainos padidėjimo jis laimės daugiau nei pralaimės iš paklausos sumažėjimo“, – apibendrina G. Nausėda.
Pagal LRT RADIJO laidą „Ryto garsai“ parengė Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė.
