Iš 15 tūkst. eurų, kuriuos Juozas (vardas pašnekovo prašymu pakeistas, – DELFI) norėjo įnešti į SEB banko sąskaitą, 10 tūkst. pateko ten, kur turėjo, o likę tarsi išgaravo. Ir vyras, ir jo vaikai, kreipėsi ne tik į banką, bet ir į policiją bei, kaip patys sako, padarė viską, kas priklauso nuo jų, tačiau iki šiol gyvena nežinioje.
Įdėjęs pinigus į bankomato talpą vyras teigia negavęs operacijos patvirtinimo čekio. „Dar tą patį vakarą tikrindamas savo banko sąskaitą internete pinigų nemačiau, nutariau palaukti, tačiau kitą dieną nulėkiau į banką.
Ten man pasakė, jog greičiausiai įvyko bankomato klaida ir pinigai atsidurs sąskaitoje kiek vėliau, jie juk niekur nedingsta“, - pasakojo nukentėjęs vyras.
Deja, pateikus skundą bankui, problema neišsisprendė, o vyrui paprašius peržiūrėti bankomatą stebinčios vaizdo kameros įrašą, jam buvo atšauta, kad tokiu atveju privaloma kreiptis į policiją. Tiesa, pirma darbuotojai peržiūrėjo banko ataskaitas ir pateikė jas Juozui bei jo vaikams. Visi jie tikina nieko nesupratę, nes tiesiog negebėjo iššifruoti lentelių.
Vyro sūnus neslėpė nusivylimo ir dėl kai kurių nedidelio miestelio banko darbuotojų veiksmų: „Pagrindinė banko pozicija, kad mano tėtis tokių pinigų neturėjo ir negalėjo turėti, taip jam ir pasakė. Jiems nesvarbu, kad prieš tai buvo įnešta dar didesnė suma. Taip pat tėtį tikina, kad bankomate tokia operacija apskritai atlikta nebuvo, jis neįdėjo pinigų į bankomato „dėžutę“. Negana to, inkasavimo metu bankas nerado įneštos tokios sumos, pinigų perviršio ar trūkumo taip pat nerasta. Tėtis įnešė pinigus stambiomis, po 200 bei 500 eurų kupiūromis, tačiau bankas sako, jog tokių kupiūrų tame bankomate išvis nebuvo“.
SEB banko atstovė spaudai Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė tvirtina, kad įprastai vos įnešus pinigus į bankomatą, jie yra įskaitomi, o apie pasikeitusį sąskaitos likutį klientas informuojamas trumpąja žinute ar pranešimu banko programėlėje.
„Retais atvejais gali pasitaikyti, kad klientui įnešus grynuosius pinigus bankomate, jie nebūna įskaitomi į sąskaitą dėl techninių priežasčių. Tokiais atvejais detali informacija apie kliento atliktas operacijas ir įneštus pinigus visada yra išsaugoma ir lieka banko sistemose. Banko sistemose informacija apie naudojimąsi bankomatu visais atvejais užfiksuojama labai detaliai: tikslus kiekvieno kliento atlikto veiksmo (kortelės įdėjimo, PIN kodo įvedimo, paslaugos pasirinkimo, atšaukimo ir t.t. laikas), kupiūrų skaičius, nominalai ir pan.“, - sakė pašnekovė.
Miestelio (Juozo prašymu miestelio pavadinimas neminimas, bet redakcijai žinomas, – DELFI) policijos viršininkas Deividas Valtaris patvirtino gavęs Juozo pareiškimą, kad jis ieško dingusių 5 tūkst. eurų, tačiau teigė nesantis tikras ar tokiu atveju pareigūnai gali padėti: „Sutinku, kad ši situacija turėtų būti banko ir kliento reikalas, tačiau vienu atveju ir mes galime būti naudingi. Nežinau, ar tai įmanoma techniškai, bet, tarkime, kad jis įdėjo pinigus į bankomatą, kol šie buvo skaičiuojami viduje, žmogus nuėjo, o bankomatas pinigų galiausiai nepriėmė ir „išspjovė“. Tokiu atveju kitas asmuo galėjo atrasti tuos pinigus ir pasisavinti. Kitais atvejais mes, gali būti, niekuo negalėsime padėti“.
Visiems buvo pirmas kartas
Kadangi gyvena mažame miestelyje, ilgai nedelsdami nukentėjusio vyro vaikai kreipėsi į Vilniaus skyrių, prašydami daugiau informacijos, ką tokiu atveju reikėtų daryti, mat manė, kad panašių dalykų tikrai kažkam jau turėjo nutikti.
„SEB vadovas, kuomet pasiteiravome, kaip mums elgtis, prisipažino, kad nėra susidūręs su tokia situacija ir jis pasidomėjęs mums perskambins, tačiau neperskambino. Policijos pareigūnai irgi nustebo, kodėl bankas pasiūlė kreiptis į juos“, - neslėpė nukentėjusioji duktė.
Praėjus beveik dviems savaitėms po įvykio nukentėjusysis teigė negavęs atsakymo nei iš policijos, nei iš SEB banko, nei iš Lietuvos banko, į kurį taip pat kreipėsi dėl komercinio banko ginčo su fiziniu asmeniu. Jo manymu, visos minėtos pusės atlieka atskirus, ne vieną bendrą, tyrimus, tad ir rezultatas gali užtrukti.
Nors po kreipimosi į policiją nukentėjusiajam buvo paskirtas susitikimas video įrašo peržiūrai, prieš pat jį pranešta, kad įrašo iš Vilniaus atsiųsti nepavyko dėl techninių kliūčių ir nežinia, kada jos buvo sutvarkytos.
„Norėjau pamatyti vaizdo įrašą, gal aš atsiminčiau kokią nors detalę, galėčiau jiems patikslinti, pasakyti ar parodyti. O dabar atrodo, kad pats įrašas lyg banko slepiamas ginklas“, - nuogąstavo Juozas, kuriam dėl dingusių pinigų gerokai sušlubavo sveikata.
SEB banko atstovė DELFI patvirtino, kad tyrimas vykdomas, tačiau kol kas duomenų apie jį atskleisti negalima: „Dėl minimos kliento situacijos šiuo metu vyksta tyrimas, banko darbuotojai jau buvo keliuose susitikimuose su klientu, kur aiškinamės situaciją. Bankas kruopščiai nagrinėja kliento pateiktos situacijos aprašymą, tiria ir analizuoja savo sistemose turimus duomenis ir bendradarbiauja su bankui paslaugas teikiančia saugos bendrove, kuri atlieka bankomatų priežiūrą ir inkasavimą. Tyrimo komentuoti dėl konfidencialumo įsipareigojimų klientui negalime“.
Kitą tyrimą pradėjęs policijos viršininkas taipogi gūžčiojo pečiais ir juokaudamas sakė, kad gavo tikrą iššūkį: „Šiuo metu yra pradėtas tyrimas, atliekamas aplinkybių tikslinimas, laukiame, kol bankas mums perduos vaizdo įrašus, tada ir žiūrėsime, kokia situacija. Nors yra buvę atvejų, kad žmonės, išsigrynindami pinigus bankomate, pasiima kortelę, o grynuosius pamiršta ir juos pasisavina kiti, tačiau pirmą kartą susidūriau su pinigų dingimu, kai asmuo juos bando įnešti į sąskaitą. Tai tikras iššūkis“.
Žmogiškąją klaidą ir apgavystę atmeta
Nukentėjusiojo vaikai spėlioja, gal neapsieita be trečios pusės įsikišimo, galbūt pinigus galėjo pasisavinti dar kas nors. „Labai keista, kad paklausus, ar tiriant buvo kreiptąsi į inkasatorių įmonę, su kuria bendradarbiauja bankas, ar buvo kalbėta su žmonėmis, dirbančiais banke, ar negalėjo įvykti fizinio asmens įsiterpimas, žmogiška klaida, mums kategoriškai atkirto, kad taip įvykti tiesiog negalėjo“, - DELFI sakė Juozo duktė.
Tuo tarpu, SEB atstovė patvirtino, kad su inkasavimo bendrove bendradarbiaujama labai aktyviai: „Tokius atvejus bankas analizuoja su inkasavimo paslaugas teikiančia bendrove ir įvertinęs visas aplinkybes priima sprendimą dėl konkrečios kliento situacijos.
Kai bankui paslaugas teikianti saugos bendrovė inkasuoja bankomatą, grynųjų pinigus likutis yra sutikrinamas su banko sistemų įrašais ir, jei įnešti pinigai nebuvo įskaityti į kliento sąskaitą, fiksuojamas perteklius ir atitinkamai pagal nustatytas procedūras grąžinami klientui. Minimu atveju, gavus kliento pretenziją, buvo nedelsiant iškviesta saugos tarnyba neeilinei inkasacijai ir toliau vykdomas tyrimas“. Tiesa, kaip tvirtino nukentėjusiojo sūnus, patikros metu banke ar bankomate, į kurį, teigiama, buvo įdėti pinigai, lėšų perviršio neaptikta.
Miestelio policijos viršininko D. Valtario teigimu, įtarti, kad šis konkretus asmuo galėtų meluoti ar išgalvoti tokią istoriją nėra jokio pagrindo, jis pareigūnui pasirodė rimtas: „Šiuo metu mes negalime palaikyti nei vienos, nei kitos pusės ir situacija tokia... labai įdomi. Pripažinkime, kad pinigai nemenki“.
Pašnekovui antrino ir Juozo sūnus, neslepiantis nusivylimo, jog ieškodami savo tėčio pinigų tarsi patys yra kaltinami banko darbuotojų: „Mes nežinome, nei kaip veikia bankomatas, nei kokios yra mūsų teisės. Ieškodami savo pinigų, banko požiūriu likome tarsi kalti. Manėme, kad viskas išsispręs paprastai - banke bus peržiūrėtas perviršis ir grąžinti pinigai, tačiau taip paprastai nevyksta“.
