Šių metų kovą bendrovė „Mindscan“ apklausė 674 vyresnius nei 20 metų šalies gyventojus. Tokia pati apklausa atlikta jau antrą kartą ir, SEB teigimu, parodė lietuvio finansinio charakterio stabilumą.
„Lietuviai nemėgsta būti skolingi, todėl kai skolinasi, daro tai labai atsakingai ir pamatuotai. Antrus metus iš eilės mūsų atliekamas tyrimas parodė, kad du trečdaliai Lietuvos gyventojų pirmenybę teikia taupymui ir beveik tiek pat šiuo metu niekam nėra skolingas.
Turime gerus taupymo įgūdžius: beveik pusė Lietuvos gyventojų yra disciplinuoti ir gali susitaupyti, dar trečdalis tai sugeba padaryti atsidūrę situacijoje, kai to tikrai reikia“, – komentavo SEB banko mažmeninės tarnybos direktorius Vaidas Žagūnis.
Mieliau taupo
Apklausos rezultatai parodė, kad du trečdaliai lietuvių yra linkę sutaupyti ir tada pirkti.
71 proc. teigė realybėje taupantis ir tada perkantis. 66 proc. sako, kad „būti skolingam man yra didelė moralinė, psichologinė našta“.
61 proc. šiuo metu niekam neskolingas, 46 proc. artimiausiu metu neketina imti paskolos, 41 proc. mano, kad yra disciplinuoti ir gali susitaupyti ir tik 5 proc. susitaupyti nesugeba dėl savo charakterio.
Išimtinais atvejais, kai reikia susiimti, susitaupyti geba kas trečias apklaustasis.
Skolinasi atsakingai
Apklausa taip pat parodė, kad 34 proc. gyventojų yra skolinęsi daugiau negu 1 tūkst. eurų. Iš jų 57 proc. tai darė daugiau negu vieną kartą. 44 proc. sako, kad tai buvo gerai apgalvotas ir racionalus sprendimas, kuriuo džiaugiasi. 4 proc. teigia, kad gailisi dėl skolinimosi.
Apklausa taip pat parodė, kad lietuviai dvigubai dažniau skolinasi iš banko (61 proc.) negu iš artimųjų (30 proc.).
28 proc. apklaustųjų sako, kad jiems priimtiniau skolintis: nusipirkti daiktą dabar ir mokėti vėliau, 72 proc. vertina galimybę grąžinti anksčiau laiko, 55 proc. svarbu, kad vartojimo paskolos – trumpalaikis įsipareigojimas.
Populiariausi lietuvių pirkiniai pasiskolinus yra: automobiliai (54 proc.), būstui atnaujinti (37 proc.), buitinei technikai (22 proc.).
„Iš tyrimo matyti, kad trečdalis Lietuvos gyventojų yra skolinęsi ir daugiau negu pusė jų – daugiau negu vieną kartą. Kartais skolintis gali būti geresnis sprendimas nei taupyti, tačiau jį priimant svarbu devynis kartus pamatuoti ir tik dešimtą kartą kirpti: įvertinti naudą, skolinimo sąlygas ir savo galimybes.
Tuomet bus galima prisijungti prie 44 proc. tyrime dalyvavusių respondentų, kurie sakė, kad skolintis jiems buvo gerai apgalvotas ir racionalus sprendimas, kuriuo džiaugiasi“, – komentavo V. Žagūnis.
Skolinasi daugiau
Paties SEB banko statistika rodo, kad 2017 metais vartojimo kreditų apimtis padidėjo 10 proc., iki 36,7 mln. eurų.
Vidutinė vartojimo reikmėms imam paskolos vertė taip pat didėjo – 8 proc., iki 3 990 eurų.
Pernai planuojamas vartojimo kredito grąžinimo terminas sutrumpėjo vidutiniškai 5 mėnesiais, t.y. nuo beveik 4 metų užpernai iki 3,5 metų pernai. 2017-aisiais, palyginti su ankstesniais metais, beveik nekito tik naujai suteiktų paskolų skaičius pagal miestus: 34 proc. paskolų suteikta Vilniaus gyventojams, 31 proc. − Kauno, 10 proc. – Klaipėdos, 14 proc. – Panevėžio ir 11 proc. Šiaulių gyventojams.
„Visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad dažniau skolinasi didesnes pajamas gaunantys gyventojai. Tą pačią koreliaciją atspindi ir SEB banko statistika – pernai skolinimasis vartojimo reikmėms išaugo dešimtadaliu. O būtent praėję metai buvo vieni iš geriausių Lietuvos ekonomikai po pasaulinės finansų krizės. Tai pajuto ir Lietuvos gyventojai. Gerėjant nuotaikoms dėl dabartinės finansinės padėties, gyventojai jautėsi labiau užtikrinti ir dėl savo ateities, todėl daugiau vartojo ir daugiau tam skolinosi“, – teigė V. Žagūnis.
