Panašius įsitikinimus gali turėti ne tik tėčiai, bet ir visuomenės. Lietuva čia nėra išimtis. Noriu išskirti bent 5 gajus mitus apie asmeninius finansus ir jų valdymą. Neleiskite šiems mitams apriboti savo galimybių susikurti finansiškai saugesnį gyvenimą.
Mitas: apie finansų valdymą pagalvosiu, kai turėsiu ką valdyti
Visi suaugę pajamų gaunantys žmonės valdo savo finansus. Net tie, kurie sako, kad nevaldo, ir tie, kurie teigia, kad jokių finansų neturi. Net gavęs bedarbio pašalpą žmogus ją paskirsto būsto išlaidoms, maistui, galbūt dėvėtiems drabužiams, autobuso bilietams. Tai yra finansų valdymas! Ir sprendimas važiuoti be bilieto, rizikuojant vėliau mokėti baudą, – taip pat.
Teisingas finansų valdymas yra įgūdis, kuriam susiformuoti reikia laiko. Tiesą sakant, neteisingi finansų valdymo įgūdžiai taip pat atsiranda ne iš karto. Kiek laiko formavosi jūsų įprotis neatidėti pinigų taupymui arba atlyginimo dieną eiti į didžiausią mieste prekybos centrą? Gal dvejus ar trejus metus? Taigi, jis suformuotas ir giliai įdiegtas. Pakeisti jį nauja finansine elgsena gali užtrukti. Laimei, turime aibę programėlių ir įvairių elektroninių sprendimų, kurie padės teisingiau paskirstyti pinigus ir truputį apribos jūsų šiandienos „aš“ įgeidžius, kad rytdienos „aš“ galėtų už tai padėkoti.
Mitas: reikia turėti iš ko taupyti
Šis mitas yra pirmojo pusbrolis. „Neturiu iš ko taupyti“ yra toks dažnas sakinys, kad kartais nė nesuabejojame, ar tai tiesa. Bet iš visų teiginių, prasidedančių „neturiu iš ko…“, būtent pabaiga „taupyti“ (na, dar – „valgyti“) mažiausiai tinka. Tiesą sakant, finansiškai teisingiau būtų sakyti „neturiu iš ko skolintis“, nes skolinimasis kainuoja. Taupymas – iš esmės ne.
Galbūt šis mitas atsirado mąstant, kad taupyti reikia po daug ar kad į santaupas turėtų keliauti tai, kas lieka apmokėjus visas būtinas išlaidas. Pirmasis įsitikinimas yra tiesiog klaidingas: kiekvienas kišenpinigius gaunantis vaikas patvirtins, kad galima taupyti mažomis sumomis. O antrasis tiesiog niekada neleidžia pradėti. Nes galimybių atsirasti išlaidoms visada bus daugiau, nei yra gaunamų pajamų. Geriausia elgtis priešingai: taupymui atidėti pirmiausia, tuomet apmokėti būtiniausias išlaidas ir tik po to tenkinti kitus poreikius.
Mitas: finansų planavimas yra nuobodu
Yra žmonių, kurie savo asmeninių finansų valdymui susiprogramuoja tokias „Excel“ lenteles su įvairiomis formulėmis, kad sunku patikėti, jog tai apskritai įmanoma. Ir yra tokių, kuriems nuo visko, kas susiję su skaičiais, kyla beveik alerginė reakcija. Pirmieji pasakytų, kad finansų planavimas – tai kūryba ir gal dar daugiau. Tai savo asmeninio gyvenimo kūrimas, o tai gali būti neišpasakytai įdomu.
O antrieji? Jie dažniausiai apie tai susimąsto patekę į finansinę duobę, tačiau kai tik į sąskaitą „įkrenta“ atlyginimas, visos mintys apie finansinį planą išnyksta kaip dūmas. „Aš ne tam baigiau universitetą, kad suvedinėčiau surinktų čekių sumas į lapelį. Kažkaip išgyvenau be finansų planavimo iki šiol, išgyvensiu ir toliau“, – esu girdėjusi juos sakant ne kartą.
Daugelis, o ypač jaunimas, įsitikinę, kad planuoti finansus yra nuobodus, techninis, daug laiko reikalaujantis darbas. Gal taip ir buvo praėjusiuose amžiuose. Šiandien jums į pagalbą pasiruošusios ateiti dešimtys programėlių, nuo pervedančių nedideles sumas į taupymo sąskaitą iki prognozuojančių, kiek išleisite šalyje, į kurią planuojate keliauti. Taip pat ir paslaugų teikėjai, leidžiantys jiems daryti automatinius mokėjimus, ir įvairios bankų siūlomos galimybės atsidaryti papildomas kaupiamąsias sąskaitas, nustatyti periodinius mokėjimus ar naudotis kitais būdais susiplanuoti finansus ir taupyti pinigus. Tad akivaizdu, kad jums iš tiesų lieka tik kūrybinis darbas: nuspręsti, ko jūs norite ir kam svajojate sukaupti pinigų.
Mitas: kam kaupti senatvei, jei aš jos nesulauksiu
Šis įsitikinimas – vienas dažniausiai naudojamų, bet jis tėra pasiteisinimas, kai neprisiruošiama pagalvoti apie savo finansus sulaukus pensinio amžiaus. Senatvės Lietuvoje sulaukia vis daugiau žmonių, jie gauna vis geresnes sveikatos paslaugas ir gyvena vis ilgiau. Neseniai „Swedbank“ užsakymu atliktas lietuvių investavimo įpročių tyrimas parodė, kad daugiausia investuoja gyventojai nuo 50 iki 59 metų amžiaus. Manau, jie jau patikėjo, kad senatvės vis dėlto sulauks, tad 71 proc. įdarbina laisvus pinigus. Tačiau juk akivaizdu, kad pradėjus kaupti ar investuoti anksčiau, senatvė būtų daug sotesnė ir laimingesnė, argi ne?
Mitas: taupant reikia atsisakyti malonumų
Dažnai kalbant apie taupymą pasitelkiami tokie patarimai, kaip „atsisakę vos vieno kavos puodelio per dieną, per metus sutaupysite daugiau kaip 700 eurų!“ Visų pirma, nuolatiniams kavinių lankytojams tai būtų baisi kančia: kiekvieną rytą ar dieną reikėtų sąmoningai nuspręsti atsisakyti malonumo vardan poros eurų atidėjimo taupymui. Visų antra, metai – labai ilgas laikotarpis, o per mėnesį sukaupti pinigai neatrodys tokie dideli, kad atsvertų poreikius, kurių buvo atsisakyta.
Ir trečia, svarbiausia – atsisakyti visada sunkiau, nei pasirinkti. Todėl į taupymą taip pat reikia žiūrėti kaip į pasirinkimą, o ne atsisakymą. Pasirinkus viliojantį taupymo tikslą – kelionę, naują daiktą, finansinį savarankiškumą ar saugumą – nereikės galvoti apie tai, ko atsisakyti, nes po kiekvieno atlyginimo noriai atidėsite šiam tikslui dalį savo pinigų.
Pabaigai noriu pasiūlyti pagalvoti apie dažniausius jūsų mitus ir įsitikinimus. Ar jie padeda gyventi finansiškai nepriklausomai? Ar jie vis dar galioja šiandien? Ir palinkėti išradingumo juos persvarstant ir kuriant savo taisykles.
Jau kovo 13 d., 11 val., pirmą kartą Lietuvoje vyks Nacionalinis ekonomikos egzaminas. Pasitikrinti savo žinias, laimėti prizus bus galima svetainėje www.ekonomikosegzaminas.lt.
