„Todėl tokio pobūdžio klientų pretenzijos yra nagrinėjamos ypatingos skubos tvarka, remiantis visomis „Luminor“ vidinėmis ir Lietuvos banko reglamentuojamomis apsaugos procedūromis“, – sakė „Luminor“ komunikacijos specialistas Julius Juknevičius.
Nustebino abejingumas
Į DELFI redakciją kreipėsi jungtinio „Nordea“ ir DNB banko „Luminor“ klientė Dalia (vardas pakeistas, tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi – DELFI).
Ji pasakojo, kad šių metų spalio 21 dieną, šeštadienį, kažkas įsilaužė į jos sąskaitą ir išleido visus pinigus – apie 1 tūkst. eurų. Dalia tvirtino tai supratusi tik sekmadienį, kai bandė atsiskaityti kortele, bet mokėjimas buvo atmestas.
„Prisijungusi prie elektroninės bankininkystės pamačiau, kad visi pinigai rezervuoti, o transakcijų yra labai daug, bet beveik visos ne mano“, – laiške pasakojo moteris.
Dalia teigė, kad tada iškart susisiekė su banku, tačiau su ja bendravęs klientų aptarnavimo specialistas buvo nelabai empatiškas.
„Paklausus, ar reikia kreiptis į policiją, pasakė, kad ne, tik pasiūlė surašyti laišką, kur paaiškinčiau, kurios transakcijos ne mano. Taip ir padariau ir paprašiau, kad bankas su manimi susisiektų ryte.
Žinoma, niekas nesusisiekė, man kelis kartus teko skambinėti, bet gavau tik atsakymą, kad tyrimas vykdomas, o nei kiek užtruks, nei ar pinigai išvis bus grąžinti, nesakoma.
Sąskaita tuščia, o visi labai atsipūtę. Dar drįso paklausti, ar čia ne kokie mano giminaičiai paišlaidavo!“, – piktinosi Dalia.
Moteris tvirtino, kad šioje situacijoje jos interesai visiškai neginami – ji neturi net kortelės, o sąskaita užblokuota.
„Ką tokiu atveju darytų koks pensininkas? Mirtų badu?“, – svarstė ji.
DELFI susisiekus su Dalia spalio 30 dieną, praėjus devynioms paroms po sąskaitos užgrobimo, ji teigė, kad pinigų vis dar neatgavo.
Keli patarimai
J. Juknevičius sakė, kad būna atveju, kai atliktos operacijos niekuo neišsiskiria iš kliento naudojimosi mokėjimo kortele istorijos.
„Todėl labai svarbu, kad klientai įvardintų visas operacijas, su kuriomis jie nesutinka. Pavyzdžiui, jei klientai nėra praradę savo banko kortelės, tačiau nesutinka su bankomate atliktomis operacijomis, patikriname vaizdo įrašą: kas atliko grynųjų pinigų išėmimą.
Jei klientai nesutinka su operacijomis, atliktomis apsiperkant internetu, mes kreipiamės į paslaugų pardavėją ir prašome pateikti įsigijimą patvirtinančius ar paneigiančius dokumentus“, – dėstė jis.
Banko atstovas taip pat ragino klientus atsakingai naudotis savo kortelėmis ir saugoti jų duomenis.
„Niekuomet neatskleisti savo asmens kodo ar banko bei kreditinių kortelių PIN kodų, net jei to prašo jums patikimai atrodantis asmuo.
Vis labiau augant atsiskaitymams elektroninėje erdvėje, svarbu atkreipti dėmesį, kad mokėjimo kortelės duomenys atsiskaitymams turėtų būti pateikiami tik saugiuose tinklalapiuose.
Jeigu klientas leidžia telefonu naudotis savo vaikams, taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kokiomis programėlėmis ar žaidimais naudojasi vaikai.
Jei klientas pastebi neteisėtus atsiskaitymus savo kortele, klientas turėtų nedelsiant apie tai informuoti banką“, – patarė J. Juknevičius.
Jis sakė, kad gavęs tokį pranešimą, bankas nedelsdamas užblokuoja įtartinose operacijose dalyvavusią kortelę.
„Tuomet atliekame tyrimą ir nustatę, kad įtartini mokėjimai nėra inicijuoti kliento, grąžiname klientui neteisėtai nurašytas lėšas. Tačiau, jei šios operacijos yra inicijuotos paties kliento ar dėl to, kad klientas nesiėmė veiksmų, kad apsaugotų mokėjimo kortelės duomenis, mes lėšų negrąžiname.
Jei operacijos mokėjimo kortele jau inicijuotos, bankas tokių operacijų atšaukti neturi galimybės“, – paaiškino jis.
