Panevėžietė Birutė su savo bičiule antradienio rytą lėtai vaikštinėjo dairydamasi po ūkininkų turgų. Stabtelėjo prie žvakių, prie dirbtinių gėlių puokščių. Gyvų žiedų dviem savo prižiūrimoms kapavietėms moteris prisipažino šiemet jau nebepirksianti. Tam esą trukdo šaltoki orai ir menkos finansinės galimybės.
„Renkuosi nuo ryto, bet nieko nerandu. Jei gražu, tai ir brangu. O jei pigu – nėra net į ką žiūrėti. Tikriausiai šiandien nieko nenusipirksiu. Mirusio vyro kapavietę uždengiau plokšte, tai papuošiu ją tik dirbtiniais žiedais. Taip ir pigiau bus“, – šiek tiek pyktelėjusi ant prekiautojų kalbėjo Birutė.
Tačiau nuoskaudų dėl prekybos neslėpė ir patys pardavėjai. Antai ištisus metus dirbtinių ir gyvų gėlių puokštėmis tame pačiame turguje prekiaujanti Dalia tvirtino, kad jos uždarbis net ir prieš Vėlines gana skurdus.
Pelną atima rudenį prekyvietę chrizantemomis ir kitais žiedais užverčiantys trumpalaikiai pardavėjai. Didelę dalį klientų nutraukia prekybų centrų akcijos.
„Nors valdžia sako, kad reikia remti smulkiuosius verslininkus, bet išsilaikyti mums labai sunku. Geriausią kąsnį pasiima „Maximos“, „Norfos“, – skundėsi pašnekovė.
Moteriai užsidirbti pavyksta daugiausia iš nuolatinių turgaus lankytojų. Bet ir šie šiemet, pasak Dalios, neperka nei žvakių, nei puokščių glėbiais. Apskritai Vėlinių prekyba įsivažiuoja vangiai.
Žmonės renkasi mažesnes žvakutes. Didesne pagerbiami tik itin mylėti ir gerbti mirę artimieji. Šių prekių kaina pas minėtą prekiautoją siekia nuo 50 centų iki kelių eurų. Panašios kainos esą laikosi jau kelinti metai.
Kainos neaugo
Didelių kainų šuolių šį rudenį nepastebėjo ir gėlėmis turguje prekiaujanti panevėžietė Aistė. Jauna moteris tokia prekyba užsiima jau 19 metų, nuo pat vaikystės. Todėl galėjo papasakoti, kaip Panevėžyje keitėsi ir Vėlinių mados, ir kainos.
„Prieš krizę Lietuvoje žmonės pirko daugiau. Didesnis chrizantemų krūmas tada kainavo apie 30 litų. Ir dabar už šias gėles prašau nuo pusantro iki 5 eurų. Chrizantemas auginu pati. Vienam sezonui jų turiu apie 500. Paprastai iki Vėlinių visas parduodu. Šiais metais tokia prekyba dar neįsivažiavusi, pirkėjai turėtų užplūsti prieš pat mirusiųjų šventę“, – „Sekundei“ tvirtino Aistė.
Daugiausia panevėžiečiai, anot jos, ieško baltų gyvų gėlių. Tačiau jau kelinti metai populiarūs ir viržiai. Jų lietuviai dar mažai patys augina ir atsiveža iš Lenkijos, Vokietijos.
„Viržiai kainuoja nuo 1,50 iki 2 eurų. Turime jų įvairių spalvų. O žmonės mėgsta ryškesnius, margus. Tokia kapinių puošyba labai praktiška – jie laikosi visą žiemą“, – teigė pardavėja.
Moteris turėjo ir kelias dirbtinių gėlių puokštes. Šios šiemet, pasak pašnekovės, galbūt šiek tiek ir brango. Bet pirkėjai jų dar neskuba pirkti – tokiomis kapinės pasipuošia tuomet, kai labiau atšąla.
Skurdokas pelnas
Prieš dirbtines puokštes nusiteikęs ir šalia kapinių Ramygalos gatvėje gyvais žiedais prekiavęs pensininkas Juozas. Daugiau nei dešimtmetį chrizantemas Vėlinėms auginantis panevėžietis teigė, kad lietuviškos tradicijos nepriima plastmasinės atributikos.
„Yra čia tokių spekuliantų, kurie apgaudinėja žmones kišdami dirbtines gėles. Juokiasi iš mūsų, kad vargstame. Darbo su chrizantemomis tikrai daug. Pasibaigia Vėlinių prekyba ir su krūmų likučiais pradedame ruoštis naujam sezonui: sandėliuojame juos rūsiuose, nuo pavasario nuolat stebime žėlimą, žydėjimą, reikia ir trąšų, ir cheminių preparatų. Gyvas žiedas niekada neatstos plastmasės“, – įsitikinęs Juozas.
Tačiau užsidirbti pensininkui iš tokio verslo esą sunku. Didžioji dalis pelno atitenka pasiruošti kitų metų prekybai. Bet prie pensijos ir vienas kitas euras gerai.
„O ką šiais laikais daryti? Kas mane bepriims dirbti, kai net jaunimui nėra galimybių rasti darbo. Pervažiuokite per miestą – nebėra žmonių. Anksčiau ir šalia šitų kapinių mūsų, prekybininkų, būdavo tiek, kad visas šaligatvis patvindavo gėlėmis. O dabar trys pardavėjai“, – nuo Vėlinių prie politikos kalbą kreipė vyras.
Ir ne dėl kainų, kurios esą jau kelinti metai lieka tokios pačios, jo verslas neįsisiūbuoja. Tiesiog gyventojų, anot prekybininko, mažėja.
„Pažiūrėkite į kapines – dar retas kapas papuoštas. Tik viena kita močiutė sustoja nusipirkti gėlių ar žvakutę. Blogi orai buvo, o žmonės pinigų neturi. Niekas čia neišlaidauja prabangai“, – tvirtino pensininkas.
Dažniausiai, anot jo, ieškoma baltų chrizantemų. Tačiau jos bijo šalnų, tad atšalus žvalgomasi ir į kitų spalvų gėles.
Paklaustas apie pasaulyje naujai išvestas įvairiaspalves chrizantemas, Juozas patikino, jog išvesti galima labai įvairių augalų rūšių. Bet tokie darbai neva ne visada sutampa su sveika gyvensena: „Keistas žiedas neatsiranda be chemijos. Tik ar tai sveika žmogui? Aš tokios prekės nekiščiau savo klientams.“
Pirkėjai neskuba
Pirmus metus nusprendęs išbandyti Vėlinių prekybą panevėžietis Mindaugas Tijušas pasiryžęs pasiūlyti visko, ko tik gali norėti pirkėjai. Jis prie kapinių pardavinėja dirbtinių gėlių puokštes.
„Pirmi metai bandom tuo užsiimti, anksčiau pardavinėjom maisto produktus. Sunku pasakyti, kas čia išeis – kol kas prekyba labai prasta“, – pripažino vyras.
Daugiausia, anot jo, žmonės prašo baltų puokščių, nors jo žmona prigamino ir iš kitų spalvų. Kalbėdamas apie savo prekių kainas, pašnekovas teigė, kad baltos brangesnės. Jos kainuoja iki 15 eurų. Pigiausios dirbtinių gėlių puokštės čia kainavo 5 eurus.
„Žmonės nori, kad puokštė būtų didelė pigi. Kai pasakau, kad tokia kainuoja 15 eurų, išsigąsta. Viena močiutė tris dienas pas mane rinkosi gėles, kol nusipirko“, – šypsojosi panevėžietis.
Tačiau apkrauti kapų, jo nuomone, jau niekas nebesistengia. O kartais taupumas kai kuriuos kapinių lankytojus sugundo vogti. Vieną dieną nupirkta puokštė stebuklingai atsiranda ant kito kapo.
Užsiaugina pati
„Sekundei“ antradienį lankantis Kristaus karaliaus katedros kapinėse, artimųjų kapavietes tvarkė vienas kitas daugiausia pensinio amžiaus lankytojas.
Panevėžietė Gražina pasakojo, kad į amžino poilsio vietą vaikšto reguliariai, nes kapus puošia gyvomis gėlėmis. Jų užsiaugina pati.
„Taip taupiau, – sakė ponia Gražina, – dabar pasodinau chrizantemų iš namų. Gaila, kad jos vėluoja žydėti. Kitą kartą šalna nukanda žiedus. Bet dabar daug kur sodinami viržiai man atrodo nuobodžiai.“
Savo artimųjų kapų pašnekovė tvirtino neapkraunanti – padedanti dvi keturias didesnes žvakutes. Ir pati šeimai yra pasakiusi, kad savo kapavietės norėtų dar kuklesnės.
Glėbio gyvų gėlių ant kaimynės artimųjų bei tėvų kapų tą dieną neatnešė ir Alfonsa. Moteris tiesiog nugrėbė nukritusius lapus ir atnešė nedideles dirbtinių žiedų puokštes. Naujų žvakių ji taip pat nepirko – tik pakeitė stiklinių žvakių įdėklus.
Paklausta, ar pritaria ekologų siūlymui kapavietes puošti viena žvakute, kad mažiau būtų teršiama gamta, Alfonsa tvirtino, jog lietuviškos tradicijos reikalauja porinio tokios atributikos skaičiaus. Tad ir ji pati laikosi senosios tvarkos.
