Palyginti su 2017 m. pirmuoju ketvirčiu, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje padidėjo 2,6 proc.: valstybės sektoriuje – 3 proc., privačiajame sektoriuje – 2,4 proc.
Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis šalies ūkyje sudarė 659 eurus po mokesčių ir, palyginti su 2017 m. pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 2,2 proc.: valstybės sektoriuje jis sudarė 661,4 eurus, arba 2,6 proc. daugiau, privačiajame – 657,8 eurus, arba 2,1 proc. daugiau.
Realiojo darbo užmokesčio indeksas 2017 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2017 m. pirmuoju ketvirčiu, šalies ūkyje padidėjo 0,4 proc.: valstybės sektoriuje – 0,8 proc., privačiajame – 0,3 proc.
Darbo užmokesčio padidėjimą 2017 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2017 m. pirmuoju ketvirčiu, lėmė didesnės darbų apimtys, sezoniškumas bei kitos priežastys.
Per metus bruto darbo užmokestis šalies ūkyje išaugo 8,7 proc.
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2017 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2016 m. antruoju ketvirčiu, šalies ūkyje1 padidėjo 8,7 proc.: valstybės sektoriuje – 7,5 proc., privačiajame – 9,3 proc.
Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis per metus šalies ūkyje padidėjo 9,7 proc.: valstybės sektoriuje – 8,6 proc., privačiajame – 10,2 proc.
Realiojo darbo užmokesčio indeksas per metus šalies ūkyje padidėjo 6 proc.: valstybės sektoriuje – 4,9 proc., privačiajame – 6,5 proc.
Darbo užmokesčio augimui per metus įtakos turėjo nuo 2016 liepos 1 d. padidinta minimalioji mėnesinė alga ir padidintas darbo užmokestis asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, nuo rugsėjo 1 d. padidintas darbo užmokestis švietimo įstaigų darbuotojams, nuo 2017 m. sausio 1 d. padidinta tam tikrų žemiausių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginė alga ir kitos priežastys.
Neto darbo užmokesčio, palyginti su bruto darbo užmokesčiu, spartesniam augimui įtakos turėjo nuo 2017 m. sausio 1 d. pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka ir padidintas papildomas neapmokestinamas pajamų dydis.
2017 m. antrąjį ketvirtį bruto darbo užmokestis padidėjo daugelyje ekonominės veiklos rūšių įmonių
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2017 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2017 m. pirmuoju ketvirčiu, labiausiai – 10,8 proc. – padidėjo elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo veikloje, kasybos ir karjerų eksploatavimo – 4,6 proc., žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės – 4,4 proc. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sumažėjo (1,6 proc.) tik finansinės ir draudimo veiklos įmonėse.
Per metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje išaugo visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose nuo 4,1 proc. (kitos aptarnavimo veiklos) iki 11,8 proc. (didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto veiklos).
Nebeaugs taip sparčiai
Pirmąjį šių metų pusmetį gan sparčiai augusios algos antrąjį pusmetį kilti turėtų lėčiau, mano SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas.
Anot jo, lėtesnį augimą lems tai, kad nebesijaus padidintos minimalios mėnesinės algos įtakos, tačiau lūkesčiai dėl didesnio atlyginimo niekur nedings.
„Darbo užmokestis antrą metų pusmetį augs šiek tiek lėčiau dėl tiesioginės MMA įtakos išnykimo. Nėra abejonių, kad ateinančiais metais MMA vėl didės ir veikiausiai po derybų bus susitarta dėl MMA didinimo 30–40 eurų. Beje, nemažą įtaką ateinančių metų atlyginimų į rankas augimui turės ir tai, ar Seime pasiseks patvirtinti Vyriausybės siūlomus mokesčių pakeitimus, kurių vienas iš svarbiausių punktų yra NPD sulyginimas su minimalia mėnesio alga“, - komentare žiniasklaidai teigė T. Povilauskas.
Pasak jo, jeigu visuomenėje lūkesčiai gauti didesnį užmokestį nemažės, algų ir kainų spiralė ir toliau suksis. Pasak jo, ekonomika bus sveika, jei lūkesčiai bus „racionalūs, ne kosminiai“, tačiau tam reikia ir valdžios įsikišimo.
„Akivaizdu, kad lūkesčiai priklauso nuo daugelio dalykų, tačiau ir valdžios rankose yra priemonių, galinčių formuoti žmonių lūkesčius darbo rinkoje. Tokie veiksmai kaip spartesnis darbuotojų skaičiaus mažėjimas valstybės sektoriuje, aktyvesnis bedarbių grąžinimas į darbo rinką, mūsų tautiečių susigrąžinimas iš užsienio ar didesnė žmonių iš trečiųjų šalių pasiūla pagerintų darbo rinkos pusiausvyrą ir subalansuotų lūkesčius“, - tikino T. Povilauskas.
„Beje, teoriškai algų ir kainų spiralės padariniai yra tuo švelnesni, kuo didesnė konkurencija prekių ir paslaugų rinkoje, o jos Lietuvoje daugelyje verslo sektorių išties trūksta. Beje, infliacijos lūkesčiai yra palankūs daugeliui įmonių trumpuoju laikotarpiu – kuo žmonės labiau baiminasi kainų augimo, tuo jie daugiau vartoja dabar“, - pridūrė jis.
