„Kuo toliau, tuo sunkiau smulkiam ir vidutiniam verslui konkuruoti kainomis, nes prekybos centrai gali daryti dideles nuolaidas.

Paprastas žmogus tampa nelabai konkurencingas, jam reikia ieškoti specialaus produkto, ypatingo skonio, kurio galbūt nėra prekybos centre ir kuris būtų perkamas perpildytoje Lietuvos rinkoje“, - antradienį naujienų agentūrai ELTA sakė V. Butkevičius.

Savo ruožtu šios asociacijos tarybos narė Aldona Aleksandra Janavičienė sunkėjančios padėties priežastimi įvardija ir emigraciją.

„Turgūs nyksta, žiūrint per pastaruosius 20 metų. Buvo klestėjimo metai 2005-2008-ieji, iki to burbulo (nekilnojamojo turto kainų - ELTA), o nuo to burbulo viskas menksta. Čia susiję, manau, su didžiule migracija. Maži rajonai, Žagarė, Šilutė - nykstanti šita dalis Lietuvos“, - kalbėjo A. A. Janavičienė, pridūrusi, kad nors Vilniuje taip pat pastebimi nuosmukio ženklai, vis dėlto sostinės turgaviečių padėtis geresnė nei periferijoje.

A. A. Janavičienė pripažino, kad kainų kilimas palietė ir turgavietes. Ypač esą augo natūralių produktų, miško gėrybių - uogų, grybų - kainos. Bet, pasak jos, visame pasaulyje tokia produkcija nėra pigi. Beje, būtent dalies Lietuvos pirkėjų siekis ieškoti natūralių produktų galimai „dar gelbsti turgų“.

Tuo metu ALPIT prezidentas V. Butkevičius teigiamai vertino kai kurių valdančiųjų pasiūlymus dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatos būtiniausioms maisto prekėms, pvz., duonai, pieno gaminiams. Pasak jo, ši produkcija vartotojams tuomet galėtų atpigti.

„Bet kokios lengvatos, kas jas bežadėtų, yra teigiamas dalykas ir žmonės to laukia. Ypač maisto produktams. Ir (taptų - ELTA) konkurencingesnė prekyba turguje lyginant su prekybos centrais. Nes prekybos centras gali iš viso tą duoną po 1 centą pardavinėti ir ką daryti turgaus prekeiviui, kuris negali sau to leisti?“, - svarstė V. Butkevičius.

Anot jo, valstybė turi skatinti žmones, susikuriančius darbo vietas, išlaikančius save, „nestovinčius Darbo biržoje, neprašančius pašalpos“.

Asociacijos prezidentas taip pat įsitikinęs, kad vadinamojo šešėlio turgavietėse beveik nėra.

„Jeigu tą įsivaizduojamą šešėlį turguose - kurio ir taip, galima sakyti, ten nėra - dar labiau bandysime per mokesčius ar kitaip išgyvendinti, tai sulauksime tik priešingo efekto: žmonės nustos prekiauti, priiminės kitus sprendimus - emigruos, susiras samdomus darbus, prašys pašalpų. Tokia elementari ekonominė logika“, - kalbėjo V. Butkevičius.

ALPIT prezidentas šiųmetinę prekybą turgavietėse vertina patenkinamai: pasak jo, lietingų orų būta ne visur, tad ir situacija nesanti vienareikšmiškai prasta.

Kaip skelbia Lietuvos statistikos departamentas, šių metų antrąjį ketvirtį prekybos apyvarta šalies turgavietėse siekė 95 mln. eurų ir, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 14,2 proc. to meto kainomis (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką - sumažėjo 0,7 proc.).

2017 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2016 m. antruoju ketvirčiu, prekybos apyvarta turgavietėse išaugo 2,6 proc. to meto kainomis.

Šalyje 2017 m. antrąjį ketvirtį veikė 103 turgavietės (2016 m. antrąjį ketvirtį - 103 turgavietės). Veikiančiose turgavietėse buvo 28,2 tūkst. prekybos vietų (0,7 proc. daugiau negu 2016 m. antrąjį ketvirtį). Prekybos vietų užimtumas turgavietėse 2017 m. antrąjį ketvirtį siekė 55,4 proc. (2016 m. antrąjį ketvirtį - 55,5 proc.).

Ši statistinė informacija pateikta tik apie administraciją turinčias turgavietes.