2017 metų pradžioje didėjo pensijos, skaičiuojama, kad vidutinė senatvės pensija padidėjo maždaug 20 eurų. Dėl to dalis socialines išmokas gaunančių asmenų prarado teisę į paramą maistu – jų pajamos ėmė viršyti nustatytą valstybės remiamų pajamų (VRP) dydį (1,5 VRP – 153 eurai, 2 VRP – 204 eurai).

Tokie pokyčiai labiausiai suerzino tuos gyventojus, kurie neteko daugiau, nei gavo.

Dabar politikai ieško būdų, kaip susiklosčiusią situaciją pataisyti. Vieni siūlo didinti VRP, kiti – leisti socialiniams darbuotojams patiems spręsti, kada šeima turi netekti paramos. Prisiminta ir minimalių poreikių krepšelio idėja.

Lemia vos 1 centas

Kaip DELFI pasakojo Vilniaus miesto socialinės paramos centro Verkių seniūnijos vyresnioji socialinio darbo organizatorė Regina Šeibutienė, žmogus paramos maistu netenka net jei jo pajamos nustatytą riba viršija vos 1 centu.

„Kartais net neapsimoka, kad padidėtų pajamos, nes jie tada praranda daugiau, nei gauna. Pavyzdžiui, neįgaliai moteriai, vienai gyvenančiai padidėjo pensija 9 eurais ir ji neteko paramos maistu iš „Maisto banko“, – pasakojo ji.

Kartais net neapsimoka, kad padidėtų pajamos, nes jie tada praranda daugiau, nei gauna.
R. Šeibutienė

R. Šeibutienė sakė, kad tikslios statistikos apie tokius atvejus neveda. „Jie tiesiog atėjo pas mus į kabinetą, paskaičiavome, pamatėme, kad viršija ir tada jie nusivylę išėjo. Neįgaliesiems ir pensininkams ir įsidarbinti sudėtinga“, – dėstė pašnekovė.

Paramos maistu gyventojas gali prašyti, jei jo šeimoje pajamos vienam asmeniui neviršija 153 eurų. Neįgaliesiems ir daugiavaikėms šeimoms nustatyta 204 eurų riba.

Jie gali gauti tiek nevyriausybinės organizacijos „Maisto bankas“ paramą, tiek Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (EPLSAF) davinius, taip vadinamas „europines kruopas“.

„Mes dar turime galimybę tiems asmenims pasiūlyti vienkartinę paramą du kartus per metus maisto produktais. Vienkartiniais atvejai, jei matome, kad žmonėms labai sudėtinga ir jie nebegali gauti maisto, galime pasiūlyti aštuonias savaites paramą besibaigiančio galiojimo produktais“, – pridūrė R. Šeibutienė.

Pavyzdžiui, pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą dėl „europinių kruopų“, skurstantiems asmenims priklauso 17 rūšių produktų (nuo makaronų, ryžių iki žuvies ar mėsos konservų, cukraus), kurie dalinami pagal sudarytą tvarkaraštį šešis kartus per metus.

2017 metais maisto produktų krepšeliai gyventojus dar turėtų pasiekti rugpjūtį, spalį ir gruodį. Tačiau dėl padidėjusių pensijų, juos gaus mažiau gyventojų.

„Žmogus ateina, sužino ir pyksta ant socialinio darbuotojo. Mes bandome švelninti situaciją, aiškiname, kad šiek tiek padidėjo, gal galės nusipirkti daugiau už tuos kelis eurus. Aišku, viską išsako mums“, – DELFI sakė R. Šeibutienė.

Didins valstybės remiamas pajamas

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Europos Sąjungos struktūrinės paramos departamento struktūrinės paramos valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Auksė Duksienė patikslino, kad savivaldybės nustatyta tvarka, asmuo gali gauti paramą maisto produktais ir kai vieno gyvenančio asmens ar bendrai gyvenančių asmenų pajamos vienam šeimos nariui didesnės nei 1,5 VRP dydžio, bet neviršija 2 VRP dydžių, t.y. 204 eurų per mėnesį.

„Esant objektyvioms priežastims, pavyzdžiui, asmuo neįgalus, netekto maitintojo, daugiavaikė šeima, vienišas vaikus auginantis tėvas ar motina, senjoras ir kt.“, – dėstė ji.

„Galutinį sprendimą dėl išimties atvejų priima savivaldybės administracija, įvertinusi visas esamas aplinkybes ir šeimos ar vienišo žmogaus padėtį. Taip pat yra svarstoma galimybė padidinti išimties atvejams taikomą dydį“, – pasakojo A. Duksienė.

Ji teigė, kad EPLSAF fondo lėšomis finansuojamą paramą maisto produktais gauna ne tik socialinės paramos gavėjai, bet ir didesnes pajamas gaunančios šeimos ar vieniši asmenys.

A. Duksienė taip pat sakė, kad šiuo metu rengiamas pasiūlymas VRP dydį padidinti 20 eurų, t.y. vietoj 102 eurų nustatyti 122 eurus.

„Padidinus VRP dydį iki 122 eurų, paramos maisto produktais gavėjų skaičius preliminariais skaičiavimais padidėtų apie 30–40 proc. Taip pat nuo 2018 metų asmenų, turinčių teisę gauti EPLSAF paramą maisto produktais, krepšelis du kartus per metus pasipildytų higienos prekėmis“, – sakė SADM atstovė.

R. Šeibutienė DELFI sakė, kad VRP padidinimas išties pataisytų dabartinę padėtį, kai žmonės netenka paramos maistu, jei padidėja jų gaunamos pajamos.

Siūlo žiūrėti laisviau

Seimo narys Tomas Tomilinas piktinosi, kad nemažai skurdą patiriančių šeimų šiemet neteks ES pinigais dalinamų kruopų ir konservų paramos ir nemokamo vaikų maitinimo mokyklose vien todėl, kad keliais eurais padidėjo pensijos.

„Savo akimis mačiau atvejį, kai nemokamas maistas atimamas iš moters ir jos vaiko, nes jos pensija 87 centais didesnė nei paramos riba“, – po susitikimo su Vilniaus Naujininkų mikrorajono gyventojais pasakojo politikas.

Savo akimis mačiau atvejį, kai nemokamas maistas atimamas iš moters ir jos vaiko, nes jos pensija 87 centais didesnė nei paramos riba.
T. Tomilinas

T. Tomilinas siūlo, kad socialiniai darbuotojai patys galėtų spręsti, ar nutraukti paramos teikimą šeimai.

„Manau, kad galima būtų nustatyti tam tikrą procentą, kiek tas nukrypimas galėtų būti, tačiau jis negali būti visiškai savo nuožiūra“, – DELFI sakė jis.

Tokia tvarka galėtų būti įvesta socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu, o skurstantys gyventojai dar galėtų pretenduoti į šių metų spalį bei gruodį numatytus maisto davinius.

Tomas Tomilinas

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys svarstė, kad dalinant maistą vietoje VRP būtų galima remtis vadinamuoju minimalių poreikių krepšeliu, kuris šiuo metu sudarytų 238 eurus.

„Tai čia išspręstų šių žmonių problemą tikrai. Kaip suprantu, jie (SADM – DELFI) ryžtųsi eksperimentui, kad paramą maistu nustatyti pagal jį. Tačiau su socialine parama dar negalėtų to padaryti, nes reikėtų šimtų milijonų eurų“, – pasakojo T. Tomilinas.

Statistikos departamento 2015 metų duomenimis, bendras skurdo rizikos lygis Lietuvoje buvo 22,2 proc., tad su nepritekliumi bent kartais susidūrė kas penktas šalies gyventojas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (173)