Šį faktą konstatavęs milijonierius iš Australijos Timas Gurneris taip pat nurodė, kad be lepinimosi gurmaniškais pusryčiais yra begalė kitų ne pigiai atsieinančių įpročių, dėl kurių svajonė kada nors apsigyventi nuosavuose namuose jauniems žmonėms tampa niekaip neįgyvendinama fantazija.
Atsakydamas į svetainės „Money“ klausimus, T. Gurneris nurodė ne vieną pinigų susitaupyti trukdančio šiuolaikinio jaunimo elgesio pavyzdį.
Tarp milijonieriaus paminėtų dalykų – brangiai atsieinantys kino bilietai, įprotis apsipirkti internetu, dažnos kelionės po užsienio šalis ir kt,
Anot T. Gurnerio, pinigai, neišleisti malonumams ir pramogoms, kurių jaunimas be atodairos vaikosi, tikrai gali būti pakankamas indėlis, be kurio neįgyvendinamos jokios su finansais susijusios perspektyvos.
„Turėjau atsisakyti daugybės renginių ir sporto varžybų, kuriose su malonumu būčiau apsilankęs. Visada dirbau bent dviejuose darbuose, o kai ėmiausi nuosavo verslo, vakarais dar ir mokydavausi, nes reikėjo baigti studijas ir įgyti diplomą“, – sakė milijonus iš nekilnojamojo turto verslo susikrovęs T. Gurneris.
Nors ir tvirtina, kad nuosavus namus norintys turėti jauni žmonės turi panašiai kaip jis atsisakyti pramogų, T. Gurneris pripažįsta, kad šiais laikais pagundų gerokai daugiau nei seniau, ir priduria, kad meškos paslaugą siekiantiems taupyti, be abejo, daro socialiniai tinklai, sukuriantys egzistavimo netikroje realybėje pojūtį.
„Reikia tik pagalvoti, kiek pinigų šiais laikais išleidžiama tam, ko ankstesnėms kartoms apskritai nebuvo siūloma. Tai ir pirkiniai internetu, ir brangiai atsieinantys kino bilietai, ir atostogos svečiose šalyse, ir vis naujinamos „iPhone“ ar „iPad“ versijos, ir begalė kitų dalykų, už kuriuos paklojamos tikrai nemenkos sumos.
Jų neišleisdami jauni žmonės galėtų daug greičiau prisijungti prie turinčių nuosavą būstą“, – aiškina T. Gurneris.
Visiškai neseniai per šiuo metu Australijoje itin populiarią pokalbių laidą „60 Minutes“ T. Gurneris pamėgino paaiškinti, kad dėl įpročio kas rytą mėgautis virš 10 eurų kainuojančiais sumuštiniais su avokadais ir kasdien išgerti po keturis puodelius pustrečio euro kainuojančios kavos jaunimas sunkiai sugeba susitaupyti nuosavam būstui įsigyti reikalingą sumą.
Toks milijonieriaus aiškinimas privertė nustebti ne tik Australijos, bet ir JAV auditoriją. Atsirado tvirtinančių, kad savo išvežiojimais milijonierius dangsto tokias šių dienų jaunimo padėtį sunkinančias aplinkybes kaip sparčiai kylančios nekilnojamojo turto kainos ir daug vangiau augančios pajamos.
Pasiteirautas, kaip vertina priešiškumą, kilusį po minėtoje laidoje išdėstytų minčių, T. Gurneris pasakė: „Patekti į rinką dabartinei jaunimo kartai, be abejo, sunkiau nei ankstesnėms, o mano pastebėjimai rodo, kad akivaizdžiai ydingas elgesys tik dar labiau sunkina ir taip komplikuotą padėtį, su kuria tenka susidurti šiuolaikiniam jaunimui, savo lūkesčius siejančiam su galimybe kada nors įsigyti nuosavus namus.“
Sprendžiant iš statistikos, T. Gurneris veikiausiai neklysta. Kaip rodo HSBC banko atliktas tyrimas, nekilnojamojo turto savininkais visiškai neseniai buvo maždaug 35 proc. tūkstantmečio kartos atstovų JAV ir maždaug 28 proc. Australijoje. JAV tyrimų organizacijos „Pew Research Center“ duomenimis, pernai būstų savininkų skaičius tarp 35-erių metų ir jaunesnių amerikiečių nukrito net 18 proc.
Kaip rodo 2015 metais investicinio banko „Goldman Sachs“ atlikta analizė, tūkstantmečio kartai priskiriami JAV piliečiai kur kas dažniau leidžia pinigus besivaikydami įspūdžių, todėl renkasi, pavyzdžiui, keliones į užsienio šalis, ir kur kas mažiau rūpinasi komforto kūrimu, taigi, brangesniems pirkiniams, tokiems kaip nuosavas būstas ar automobilis, ryžtasi rečiau.
Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad nors T. Gurneris ir atsisakė daugelio malonumų bei gerokai ribojo savo poreikius, įsitvirtinti nekilnojamojo turto rinkoje jam pavyko ne be reikšmingos iš senelio gautos paramos.
Pirmą nekilnojamojo turto objektą būsimas milijonierius kartu su draugu įsigijo už maždaug 160,7 tūkst. eurų. Kai po poros mėnesių, kiek paremontavę, bičiuliai jį pardavė, uždirbo maždaug 24 tūkst. eurų, kuriuos pasidalijo.
Vis dėlto patekus į nekilnojamojo turto rinką nepavyko apsieiti be dosnios 30,3 tūkst. eurų senelio suteiktos paramos. Beje, T. Gurneris tvirtina, kad gautą sumą vėliau pavyko grąžinti su visomis palūkanomis.
„Man neįtikėtinai nuskilo, kad turiu paskolą galėjusių suteikti giminių. Puikiai žinau, kad daugelio situacija nėra tokia palanki. Vis dėlto ši aplinkybė jokiu būdu nesisieja su mano apsisprendimų verstis nekilnojamuoju turtu ir tikrai neturi nieko bendro su tuo, ką apskritai pavyko pasiekti“, – sako T. Gurneris.
T. Gurnerio vadovaujamai prabangių būstų statybos įmonei priklauso 19 pastatų įvairiose Australijos vietose. Jų vertė – maždaug 3,4 mlrd. eurų.
