Dažnai „Lidl“ parduotuvėse apsiperkanti vilnietė Justina pasakoja pastebėjusi, kad paskutiniu metu šio prekės ženklo parduotuvėje ji pastebėjo augančias kainas.

„Pavyzdžiui, sviesto kaina pakilo 0,04 eur, nes buvo 0,75 eur, o dabar – 0,79 eur. Kiaušiniai buvo 0,89 eur, o dabar 0,99 eur. „Iceberg” salotų kainų tiksliai nepasakysiu, bet kai buvau šeštadienį „Lidle“ pastebėjau ir atkreipiau dėmesį, kad ir kaina pakilusi“, – vardijo mergina.

DELFI primena, kad pieno produktų kainos paskutiniu metu kilo dėl pieno supirkimo kainų augimo.

Įtarimą apie kylančias kainas prekybos tinkle Justinai sustiprino ir vienas nutikimas parduotuvėje.

„Kai apsipirkinėjau, stovėjo mergina ir apklausė pirkėjus, ar jie pajautė, jog kilo kainos, koks dažniausias jų pirkinių krepšelis, kiek išleisdavo anksčiau ir kiek dabar, ar kainų pakitimas padarė įtakos jų perkamų prekių kiekiui“, – pasakojo sostinės gyventoja.

Justina akcentuoja, kad vis dėlto jai neatrodo, kad „Lidl“ kainos susilygino su kitų prekybos tinklų, bet ji įsitikinusi, kad kainos tikrai padidėjo keliais centais.

„Anksčiau pirkdama tą patį pirkinių krepšelį, išleisdavau apie 11 eurų: pupelės, kiaušiniai, sviestas, duona, visokie saldumynai, pomidorai, bananai, dar kokį šaldytą produktą prigriebdavau, o dabar jau apie 14-15 eurų reikia toms pačioms prekėms“, – skaičiavo pašnekovė.

Prie namų minėto prekės ženklo parduotuvėse apsiperkantis sostinės gyventojas Martynas taip pat įtaria didėjančias kainas parduotuvėje. Dažnai pieno ir mėsos produktus perkantis vyras pasakojo, kad paskutiniu metu pastebėjęs, kad tie patys produktai pradeda kainuoti brangiau.

Vidutiniškai kainos augo visuose prekybos tinkluose

Statistikos departamento duomenimis, pernai gruodį, palyginus su 2015 m. gruodžiu, šalyje metinė infliacija siekė 1,7 proc.

Maistoproduktai.lt duomenimis, šių metų sausį mažmeninės prekybos tinkluose 2,5 proc. riebumo pienas tetrapake kainavo apie 5 proc. daugiau nei prieš metus. Sviestas – apie 12 proc., 9 proc. riebumo varškė – apie 10 proc., kiaušiniai – apie 4 proc., juoda duona – apie 4 proc., rapsų aliejus – 27 proc.

Prekybos tinklo „Lidl“ atsiųstame komentare dėl kainodaros pokyčių, prekybos tinklo Lietuvoje atstovė Agnė Gaižauskienė teigė, kad kainų pokyčiai yra susiję su rinkos svyravimais bei konkurencine aplinka.

„Kad ir kokios būtų tendencijos, siekiame užtikrinti palankiausią prekių kainos ir kokybės santykį. Šiuo metu „Lidl“ parduotuvėse visoje šalyje atliekame pirkėjų apklausą. Jos tikslas – iš pirmų lūpų išgirsti mūsų pirkėjų įspūdžius ir pageidavimus, kurie reikalingi nuosekliai tobulinant mūsų veiklą“, - pridėjo ji.

Agnė Gaižauskienė

Ne nauja strategija, o jos tąsa

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto Vadybos katedros docentas Vytautas Liesionis spėja, kad „Lidl“ prekybos tinklas Lietuvoje gali būti pritaikęs skverbimosi strategiją.

„Ypač komunikacine prasme. Skverbimosi kainodaros strategija – tai kuomet veiklos rinkoje pradžioje nustatoma žemesnė produktų kaina vėliau ją keliant. Manau, kad strategija nebus koreguojama – priešingai – tęsiama. Ir tęsimas – tai kainų „atstatymas“. Yra objektyvūs kaštai, kuriuos ilgu laikotarpiu galima apeiti tik patiekiant mažiau arba prasčiau“, - komentavo kainodaros specialistas.

Pasak V. Liesionio, „Lidl“ pirkėjų pastebimas ir galimas kainų augimas, tikėtina, yra skverbimosi strategijos tąsa.

„Kaip jau minėjau, manau, kad kompanija strategijos nekeičia. Pritraukus vartotojus žemesne kaina, juos galima išlaikyti net ir po truputį keliant kainas iki objektyvių, padengiančių kaštus ir garantuojančių normalųjį to sektoriaus pelną“, – komentavo docentas.

„Lidl“ prekybos tinklo parduotuvės patenka į pigių prekių parduotuvių (angl. discounter) kategoriją. Lietuvoje jau turėjome tokią strategiją pasirinkusių parduotuvių tinklų („Cento“, „Pigiau grybo“), tačiau šių prekių ženklų parduotuvės išnyko iš šalies rinkos.

Kodėl?

„Tokio verslo tipo rinkos dalyviai turi nedaug objektyvių galimybių mažai kainai, t. y. mažesniems kaštams. Visų pirma – mastas. Užpirkdamas kelis kartus daugiau produkcijos iš tiekėjų, gali laimėti nuolaidą, kuri lentynoje garantuoja mažesnę kainą galutiniam pirkėjui. To negalėjo padaryti „Cento“, bet, pavyzdžiui, gali „Lidlas“, užpirkdamas visoms Rytų Europos parduotuvėms. Esama prekių nomenklatūra, kuri siekia apie 25-35 proc. lietuviškos, leidžia tai padaryti“, – situaciją apžvelgė pašnekovas.

Vytautas Liesionis

Pasak V. Liesionio, „Lidl“ privalumas yra ir galimybė turėti savo prekių ženklus ir iš gamintojų užsakinėti didelius jų kiekius.

„Trečia galimybė – duoti mažiau už mažiau. Iš dalies žemesnės kokybės produktai parduodami mažesne kaina“, - kalbėjo VDU docentas.

Pašnekovo nuomone, „Lidl“ taip pat gali panaudoti savo verslo valdymą, iškeliant pelnus, kuris leidžia optimizuoti mokesčius.

„O mokesčiai Lietuvos atveju yra didelė ne tik paslaugų tiekėjų kaštų dalis“, – pridėjo jis.

Primena situaciją Didžiojoje Britanijoje

Portalas DELFI jau ne kartą rašė, kad į Lietuvos rinką įžengęs prekybos tinklas „Lidl“ sėkmingai žengė pirmuosius žingsnius šalyje. Rinkos specialistai komentavo, kad vokiškas prekybos tinklas tikriausiai net nesitikėjo tokių gerų rezultatų. Skirtingais duomenimis, po pirmųjų metų „Lidl“ prekybos tinklas gali atsiriekti net apie 10 proc. mažmeninės prekybos rinkos. Svarbu paminėti, kad „Lidl“ kol kas Lietuvoje turi veikiančias 23 parduotuves, kai rinkos lyderis „Maxima“ prekybos tinklas – 237 parduotuves.

Be to, paskutiniu metu rinkos lyderio „Maximos“ veikloje matyti didžiuliai pokyčiai: pertvarkomos mažmeninės prekybos įmonės, keičiasi vadovai. Tiesa, galima tik spėti, ar tai susiję su naujo prekybos tinklo „Lidl“ veikla Lietuvoje.

Paskutiniais VMI duomenimis, pernai ketvirtą ketvirtį „Maximos“ prekybos tinklas sumokėjo 9,3 proc. mažiau pridėtinės vertės mokesčio (PVM) nei prieš metus, trečiąjį ketvirtį – 0,5 proc. mažiau.

Iš kitos pusės vokiškas prekybos tinklas yra sukrėtęs ir privertęs keistis ne vieną užsienio mažmeninės prekybos rinką.

2015 m. rugsėjį BBC žurnalistai analizavo, kaip pigių prekių parduotuvės (angl. discounters) lipa ant kulnų tradiciniams prekybos tinklams. Didžiojoje Britanijoje pirmoji „Lidl“ parduotuvė buvo atidaryta dar 1994 m.

Didžioji Britanija, kaip ir Lietuva, tradiciškai turėjo keturis didžiuosius prekybos tinklus - „Tesco“, „Asda“, „Sainsbury’s“ ir „Morrisons“. Tačiau šalyje situaciją pakeitė pradėję klientus vilioti vokiško kapitalo „Aldi“ ir „Lidl“.

2015 m. „Tesco“ teko 28,2 proc. rinkos, „Asdai“ – 16,7 proc., „Sainsbury’s“ – 16,2 proc., „Morrisons“ – 10,7 proc.

Tuo metu „Aldi“ turėjo 5,6 proc. rinkos, „Lidl“ - 4,2 proc. Vis dėlto specialistai pastebėjo, kad pigių prekių parduotuvių tinklų rinkos dalis pastebimai auga.

Pastebėta, kad kol „Sainsbury’s“ sugebėjo augti 0,9 proc. „Tesco“ ir „Morrisons“ dalis rinkoje krito – 1,4 proc., „Asdos“ – 2,9 proc.

Tuo pačiu metu „Aldi“ ir „Lidl“ sulaukė atitinkamai 17,3 proc. ir 16 proc. augimo.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (734)