Kelerius metus išsisukinėjau, nes nemačiau priežasties.

Pirmiausia, jei Lietuvoje noriu gruzinų restorano, tai labai geras yra prie Trakų („Akmeninė rezidencija“), jei noriu gero armėnų restorano, tai vieną, ant Molėtų plento, man yra parodęs Algis Ramanauskas, ir mes ten dažnai su juo važinėjame, reikalų aptarti ir visokių klausimų išnagrinėti, kaip kokie supervalstybių vadovai, kurie į Helsinkį arba į Reikjaviką pasitarti važiuoja, o mes štai vykstame už Riešės, kas yra iš esmės tas pats, kas ir Islandija.

Kita priežastis – aš esu gyvenime labai daug važinėjęs ir į Armėniją, ir į Gruziją (į Gruziją gal šiek tiek rečiau), ir aš jums pasakysiu, kai ten nuvažiuoji, tai ten tik kaukazietiškas maistas, nori ar nenori.

Jei kur nors Jerevane ar Tbilisyje nori kokio nors kitokio maisto, tai tau vis tiek atneša Kaukazo maistą, tegu ir vadina jį itališku ar prancūzišku pavadinimu. Jei norite sužinoti, koks yra baisiausias pasaulio italų restoranas, tai paklauskite manęs, ir aš jums pasakysiu, kad jis yra Jerevane, vadinasi „Cucina“, ir yra įsikūręs viešbutyje „Marriott“, kuris kažkada buvo mano antri namai, kai skraidydavau į Armėniją vos ne kas dvi savaitės.

Todėl atsivalgius gyvenime Kaukazo virtuvės, kažkaip nelabai dažnai jos pasiilgsti. Kaukazo virtuvė man nėra tokia, kurios užtektų visam gyvenimui, ir nieko daugiau nesinorėtų. Tokios virtuvės pasaulyje man yra tik dvi: šiaurės Italijos ir japonų.

O Kaukazo nelabai pasiilgstu.

Restoranas ramioje Naujamiesčio vietoje, S. Konarskio gatvėje, prie „Konarskio gėlių turgelio“ – tokiu vardu jis yra žinomas visiems, kas skuba į šventę arba į laidotuves, ir nori visus nustebinti puošnia, prabangia puokšte arba gal net vainiku arba krepšeliu.

Pati vieta lyg ir prestižinė (greta – Jovaro gatvė, toliau – M. K. Čiurlionio nomenklatūrinis bulvaras), tačiau nieko elitinio nematyti – paprasta terasa, o viduje geltonos mūro sienos, paprasti baldai, keletas ar keliolika butelių vyno už stiklo, ir paprastas, nepretenzingas valgiaraštis, kuriame visi gerai pažįstami Kaukazo virtuvės hitai.

Ir padavėja, kuri tikrai, iš širdies, stengiasi viską paaiškinti, kad klientas suprastų, ir nesidrovi pasiūlyti savo nuomonės, kas yra puiku, kai žmogus taip, kaip ji, tiksliai suvokia, kokio bendravimo stiliaus nori klientas.

Nei per daug familiarumo, nei jokios nereikalingos baimės ar oficialumo.

Kaukazo sriubos (chašlama ir charčio, abi po €5), tiksliai, bet nepiktybiškai optimizuotos lietuvių klientui. Sodrumas autentiškas, aitrumas – kažkiek sumažintas, nes lietuviai nelabai mėgsta valgyti aštriai, net jei ir sako, kad mėgsta.

Tiesą sakant, valgydami tas sriubas ir užsikąsdami gruziniška duona su sūriu (chačapuri, €7) suprantame, kad persivalgymo neišvengsime.

Normaliam žmogui tos sriubos dubens užtektų visai dienai, ir nereikėtų daugiau nieko. Chačapuris švelnus ir sotus – taip, tai visa gruzinų virtuvės esmė, duona su sūriu, bet vis tiek labai jauku ir miela. Reikės daug sportuoti, kad išdeginčiau visas kalorijas.

Antrieji patiekalai – kiaulienos šašlykas (€7,50) ir liulia kebabas (irgi €7,50), tipiški Kaukazo mėsos patiekalai, su marinuotų daržovių garnyru (prie kebabo) ir labai lietuviškais pomidorais ir agurkais (prie šašlyko).

Labai kvapni, labai minkšta mėsa, viskas kokybiškai pagaminta, tegu ir labai, labai paprasta. Jei ne restorano aplinka – sakyčiau, gal visgi valgyklos patiekalas, ne restorano. Ir tai nėra blogai, nepagalvokite nieko.

Man tas nepretenzingumas, tas Kaukazo atlikimas šiaurietiškais instrumentais yra visai miela. Jaučiuosi, kad restoranas yra savo vietoje, nešoka per aukštai ir nesilanksto per žemai, tiesiog toks enciklopedinis Kaukazo virtuvės pavyzdys rytų Europoje.

Sąskaita irgi nostalgiškai maža: dviese išleidome €35,50, seniai jau niekur tiek mažai nesu mokėjęs už restorano maistą. Galima pagalvoti, kad šiose mūro sienose laikas sustojo tame laikotarpyje, kai dviese galima buvo pavalgyti už šimtą litų.

Retas atvejis, kai sunkiai svarsčiau, kaip čia jį įvertinus. Galvojęs, dvejojęs ir abejojęs, visgi skiriu keturias žąsis iš penkių: visų pirma, už naivų nuoširdumą.

Achtamar, S. Konarskio g. 1, Vilnius. Tel. +370 683 50265. Tinklalapis. Facebook profilis.

Nuo pirmadienio iki ketvirtadienio: nuo 10:00 iki 22:00, penktadieniais nuo 10:00 iki vidurnakčio, šeštadieniais nuo vidurdienio iki vidurnakčio, sekmadieniais nuo vidurdienio iki 22:00.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (261)