Naujausiame gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės „Aviva Lietuva" taupymo tyrime dalyvavę šalies gyventojai beveik vienbalsiai teigė besistengią taupyti pinigus, tačiau didžioji dalis taip pat prisipažino neturį užtektinai santaupų nenumatytoms gyvenimo situacijoms.

„Apklausos rezultatai patvirtina, kad žmonės stengiasi taupyti ir kaupia lėšas dėl įvairių priežasčių. Nors kiekvieno asmeniniai tikslai skiriasi, daugumą vienija noras būti pasirengusiems netikėtiems įvykiams, brangesnių pirkinių poreikis ar planuojamos atostogos", - sako „Aviva Lietuva" generalinė direktorė Asta Grabinskė.

Pasak bendrovės, pranešim spaudai, pinigų santaupoms teigia atsidedą net 97 proc. apklausoje dalyvavusių žmonių. Pusės taupančiųjų tikslas - užsitikrinti finansinę apsaugą įvykus netikėtiems įvykiams ir turėti santaupų neplanuotoms išlaidoms, o pensijai taupo 40 proc. apklaustųjų.

Trečdalis gyventojų lėšas sako kaupią maloniems tikslams - brangiam pirkiniui ar atostogoms, pramogoms. Mažiausiai - 18 proc. apklausoje dalyvavusių žmonių - linkę taupyti vaikų mokslams bei kasdienėms išlaidoms.

„Taupyti turint tikslą - lengviau. Jei tai yra pirkinys ar atostogos, pasiekęs vieną taupymo tikslą žmogus išsikelia kitą. Vis daugiau žmonių galvoja apie gyvenimą išėjus į pensiją, siekia būti užtikrinti dėl artimos ar ilgalaikės ateities, tačiau nori būti ramūs ir dėl netikėtų ligų ar traumų. Šiems tikslams įgyvendinti jie ieško modernesnių taupymo būdų, vis dažniau renkasi investicinį gyvybės draudimą, kuris suderinta ne tik taupymo, bet ir finansinės apsaugos poreikius", - teigia A. Grabinskė.

Vis tik Lietuvoje žmonės dar turi kur stiebtis taupydami. Vienam gyventojui per metus tenkanti gyvybės draudimo įmoka yra 13 kartų mažesnė už Europos vidurkį.

Nors didžioji dalis apklaustųjų teigia taupą tikslingai, net 75 proc. pripažįsta, kad užtektinai santaupų, kurios padėtų susidoroti su staigiomis finansinėmis duobėmis ar atsiradusiomis netikėtomis išlaidomis, jie neturi.

Praėjusiais metais „Aviva" vykdytas taupymo tyrimas atskleidė panašius rezultatus kaip ir šiais metais - tik ketvirtadalis apklaustųjų tuomet teigė turį užtektinai santaupų nenumatytiems atvejams.

Lyginant Lietuvą su kitomis šalimis - nuo Vakarų atsiliekame. Užtektinai lėšų nenumatytiems atvejams pernai teigė turį 37 proc. britų, 38 proc. kanadiečių, 32 proc. amerikiečių, 28 proc. prancūzų. Kaimynams lenkams sutaupyti sekasi dar prasčiau, tik 18 proc. jų teigė turį užtektinai santaupų.

„Finansinio saugumo jausmas leidžia žmogui gyventi patiriant mažiau streso. Dėl savo dabarties ir ateities užtikrintas žmogus gali daugiau laiko skirti savišvietai, šeimai, laisvalaikiui, o kiekvienos šeimos biudžete taupymo eilutė turėtų tapti ne išskirtinumu, o savaime suprantamu dalyku", - sako A. Grabinskė.

Vis tik, pozityvių ženklų Lietuvos gyventojų taupymo įpročiuose matyti - net 73 proc. tyrime dalyvavusių žmonių teigė besidomį ekonominėmis aktualijomis ir patys savarankiškai iešką tokios informacijos.

„Beje, taupymas „kojinėje" po truputį tampa atgyvena - vis daugiau žmonių domisi ekonominėmis naujienomis, ieško geriausių taupymo alternatyvų ir yra linkę pinigus įdarbinti ir taupyti efektyviau", - sako A. Grabinskė.