Tyrimo duomenimis, šeimos vidutinės disponuojamosios pajamos Rygoje yra 1 tūkst. 425 eurų, Vilniuje – 1 tūkst. 299 eurai, o Taline jos siekia 2 tūkst. 53 eurus. Lyginant su ankstesniais metais, šios pajamos Vilniuje didėjo mažiausiai – 63 eurais, šiek tiek daugiau Rygoje – 83 eurais, o daugiausiai – Taline – 100 eurų.

Tyrinėjant išlaidas, pastebėta, kad keturių asmenų šeima, gyvenanti nuosavame senos statybos 70 kvadratinių metrų bute, maistui, būstui ir viešajam transportui per mėnesį daugiausiai išleidžia Rygoje – 585 eurus, o mažiausiai – Taline – 493 eurus. Vilnius su 525 eurų dydžio būtinosiomis išlaidomis, kaip ir praėjusiais metais, išlieka per vidurį.

„Vertinant būtinąsias mėnesio išlaidas eurais, Vilniuje jos buvo 60 eurų mažesnės nei Rygoje ir 32 eurų didesnės nei Taline. Tačiau jei palygintume pajamų dalis, tenkančias maistui, būstui ir transportui, Lietuvoje ji beveik tokia pati, kaip Latvijoje, o Taline beveik dvigubai mažesnė. Be to, visose trijose šalyse maisto kainos šiek tiek didėjo, o Lietuvoje jos kilo daugiausiai, tai yra 6,3 proc., arba 18 eurų už pagrindinių maisto prekių krepšelį“, – pranešime spaudai cituojama „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė.

Odeta Bložienė

Pasak O. Bložienės, turint omenyje tai, kad visose trijose Baltijos šalyse vis dar daugiausia išleidžiama maistui, šis faktas mūsų finansinės situacijos nepalengvina. Nors pagal maisto, būsto išlaikymo ir transporto kainas Rygoje gyventi brangiausia, vis dėlto, atmetus šias išlaidas, mažiausiai pajamų kitiems poreikiams tenkinti lieka vilniečiams.

Visų Baltijos šalių sostinėse, kaip ir anksčiau, gyvenančiųjų nuosavame būste didžiausios namų ūkių išlaidos skiriamos maistui, tačiau jų dalis bendrose pajamose po truputį mažėja.

Pavyzdžiui, 2014 m. Rygoje gyvenanti šeima per mėnesį maistui skyrė 27 proc. savo pajamų, o šiemet ši dalis sumažėjo iki 22 proc. Panaši situacija ir Estijoje – maistui skiriama pajamų dalis nuo 18 proc. susitraukė iki 15 procentų. Tik Lietuvoje šių išlaidų dalis nepasikeitė ir yra didžiausia. Vilniuje gyvenančios šeimos išlaidos maistui sudaro beveik ketvirtadalį, arba 24 proc., šeimos pajamų, pažymima „Swedbank“ pranešime.

Remiantis 2016 m. vasarį trijų Baltijos šalių sostinių prekybos centruose surinktais duomenimis, optimaliam maisto krepšeliui daugiausiai išleidžia Rygoje gyvenanti šeima – 320 eurų. Šios išlaidos yra mažesnės Taline – 311 eurų ir Vilniuje – 310 eurų. Lyginant su praėjusiais metais, išlaidos maistui padidėjo visose trijose Baltijos šalyse.

Rygoje namų ūkių išlaidos maistui per mėnesį vidutiniškai išaugo 8 eurais, Taline – 12 eurų, o Vilniuje – net 18 eurų.

Tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenimis, trijų Baltijos šalių gyventojai aktyviai naudojasi ir net ieško įvairių specialių išpardavimų pasiūlymų. Beveik pusė – 47 proc. maisto ir kasdieninio vartojimo prekių Lietuvoje perkama akcijų metu.

40 proc. Lietuvos vartotojų apsipirkdami ieško būtent tų prekių, kurių kainoms taikoma nuolaida, iš jų 11 proc. netgi renkasi apsipirkimo vietą pagal taikomas nuolaidas.

Septintadalis – 14 proc. reguliariai perka įvairių prekės ženklų produktus per išpardavimus, o dar trečdalis – 33 proc. juos perka, tik jei atitinkamo prekės ženklo produktą yra išbandę anksčiau ir jei jis jiems patiko.

Keturių asmenų šeima, gyvenanti 70 kv. m ploto nuosavame bute daugiabučiame name, per mėnesį būstui daugiausiai vidutiniškai išleidžia Taline – 181 eurą, arba 9 proc. savo pajamų. Rygoje ši suma siekia 165 eurus, arba 12 proc. ir mažiausia ji Vilniuje – 152 eurų, arba 12 proc.

„Pagrindine priežastimi, kodėl šiais metais šiek tiek mažėjo išlaidos būstui, galima įvardinti atpigusį šildymą. Tyrimo laikotarpiu Vilniuje šildymo kaina mažėjo 7 proc., tai yra beveik 6 eurais mažiau per mėnesį. Rygoje ir Taline šildymo kainos taip pat pakrypo gyventojų naudai ir prisidėjo prie išlaidų būstui mažėjimo“, – teigia „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

Lyginant situaciją kaimyninių šalių sostinėse, Rygoje gyvenančios šeimos moka mažiausias kainas už šildymą, vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą, o Vilniuje – už būsto priežiūros paslaugas. Šiuo metu Rygos gyventojai moka didžiausią kainą už elektrą. Jie taip pat moka nekilnojamojo turto mokesčius, kurių šeimos, gyvenančios Taline ir Vilniuje, nemoka iš viso.

Vilniuje gyvenanti šeima už nuomojamo būsto išlaikymą turi atiduoti beveik pusę šeimos pajamų – net 46 proc., ir tai yra didžiausia dalis visose trijose Baltijos šalyse.

Įsigijus būstą Vilniuje skolintomis lėšomis iš banko, šeima kas mėnesį jo išlaikymui turi skirti 33 proc. savo pajamų. Tuo tarpu Rygoje šios dalys mažesnės: nuomojamo būsto išlaikymo dalis sudaro 36 proc. disponuojamųjų mėnesio šeimos pajamų, o turintiems būstą su paskola, jo išlaikymui tenka skirti apie 27 proc. pajamų. Taline būsto išlaikymo kaina nuomos ar būsto paskolos atveju yra panaši – kas mėnesį šiam tikslui šeima turi skirti 29 proc. savo pajamų.

Lyginant viešojo transporto paslaugas, Rygoje jos tebėra brangiausios. Per praėjusius metus situacija viešojo transporto išlaidų srityje nepasikeitė – Rygoje gyvenanti šeima transportui išleidžia 100 eurų, arba 7 proc. šeimos mėnesio pajamų, o Talino gyventojai, kaip ir anksčiau, viešuoju transportu naudojasi nemokamai. Tuo tarpu Vilniuje gyvenančios šeimos mėnesio išlaidos transportui sudaro beveik 64 eurus, arba 5 proc. viso šeimos biudžeto.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (20)