Aš noriu jūsų paklausti – o jūs tikrai, tikrai to norite?
Nes, man regis, tie, kas nori gyvenimo „kaip Vakaruose“, patys nėra ten gyvenę, buvę tik tris dienas, arba bent jau tam visiškai nepasiruošę.
Aš taip sakau todėl, kad kas kartą, kai tik parašau ką nors apie restoraną Lietuvoje, daugelis burzgia apie tai, kaip tai yra brangu. Sriuba už €3 – brangu. Sriuba už €5 – siaubas. Kepsnys už €10 – griūk negyvas.
Ir žmonės nuolatos lygina kainas su kokia nors užeiga Čekijoje, kur primaitino dešromis už du eurus taip, kad nebegalėjo pro duris išeiti, ir vis mini, kad Ispanijoje gėrė kuo puikiausią naminį vyną, kuris kainavo eurą už du litrus (pilstytas iš stačiakampio pakelio), ir dar šeimininkas buvo priėjęs, dėkojo ir rankas bučiavo, kad taip daug išleidome tam vynui, ir dar kokia nors vietine rakija girdė ir tortą atnešė su žvakutėmis už tuos pačius eurus, ir lietuviškai padainavo dainą lankytojams, taip jis buvo už tą eurą dėkingas.
Viskas būtų smagu, jei tai būtų panašu į tiesą.
Tiesa yra kitokia – štai aš Šveicarijoje, kalnuose, tarnybinėje slidinėjimo ir restoranų tyrinėjimo komandiruotėje, ir noriu pažiūrėti, kiek paprastas Vakarų lankytojas moka ir ką gauna paprastame, nors ir ne pigiausiame, Šveicarijos restorane, kur kurorto svečiai susirenka po slidinėjimo dienos, išleidę savo kokį šimtą frankų slidžių trasose.
Šiais laikais Šveicarijos frankas yra pagal vertę beveik lygus eurui, jūsų ir mano patogumui, todėl keliaujant nereikia daug galvoti – pamatai, kad viešbučio kambarys 300 frankų per naktį, reiškia, beveik €300, paprasta ir lengva.
Viešbutis „Adler“ pagrindinėje miestelio gatvėje, viešbučio apačioje – restoranas „Vogellisi“.
Truputį geresnis už vidutinį, fondiu (duonos gabalėlių, mirkomų išlydytame sūryje) čia nesiūlo, aludės muzika negroja, bet šiaip jau vaizdas gana paprastas.
Padavėjai primena savo nuovoka ir įgūdžiais daugelį padavėjų kur nors Nidoje, kur situacija irgi labai panaši: patinka, nepatinka kurortinis restoranas, nesvarbu: jei esi mažame miestelyje savaitę, turbūt apeisi juos visus, anksčiau ar vėliau, ir geras ar blogas bus čia aptarnavimas, turbūt įstaiga uždirbs lygiai tiek pat. Todėl nereikia ir labai stengtis ir iš kailio nertis.
Tinklalapis išverstas į anglų kalbą taip, kaip jį išverstų Lietuvos provincijoje, jei verstų pusseserės mergaitė, kuri kažkur kolegijoje čiutački pramoko angliškai.
„There are many beautyful things to explore and ecperience. Relax in the nacture and enjoy our warmhearted hostility.“ Norėjo pasakyti „hospitality“, svetingumas, bet velnias ranką stumtelėjo, ir išėjo „hostility“, priešiškumas ir neapykanta.
Danguje, kaip ir žemėje, ir Šveicarijoje, kaip ir Lietuvoje.
Valgiaraštis irgi labai paprastas, kaip iš Lietuvos provincijos restorano, bet juk čia ir yra provincijos restoranas, tik ne Lietuvos. Tik vyno atsargos yra įspūdingesnės, negu bet kuriame Lietuvos provincijos restorane, ir kainos yra būtent tokios, kurias reikia parodyti besiskundžiantiems, kad Lietuvoje jie dar negyvena kaip Vakaruose.
Sultinys su kiaušiniu (7 frankai), labai paprastas, būtent toks, apie kurį sakoma, kad „savikaina – dvidešimt centų“.
Veršiena, apvoliota džiūvėsiuose ir iškepta, su gruzdintomis bulvytėmis (25 frankai) būtų visiškai paprasta, jei ne šakelė raudonųjų serbentų, kuri žiemą praneša apie šiokį tokį patiekalo įmantrumą ir turbūt pateisina kainą.
Pati veršiena tokia neįstabi, kad apie ją užmirštu, net nebaigęs kramtyti.
Tais pačiais serbentais papuošti ir lakštiniai su jūros gėrybėmis (30 frankų), o kad dar labiau būtų panašu į Lietuvą, tai ir nelabai prisirpę vyšniniai pomidoriukai pridėti.
Lakštiniai pervirti.
Norite gyventi, kaip užsienyje?
Tai pasiruoškite, kad lėkštė makaronų su krevetėmis, ir su vyšniniais pomidoriukais, kaip Kėdainiuose, šimtą senųjų lietuviškų litų kainuos. Jei pasiruošę tam, taip ir sakykite. Bet kažkaip įtariu, kad nebūtinai jums patiks.
Butelis vidutiniško raudonojo vyno iš Sardinijos kainavo 46 frankus, ir tokia štai mūsų vakarienė ir buvo – 116,50 frankų, ir dar šiek tiek arbatpinigių, kurių Šveicarijoje daug nemoka.
Vertinimas?
Gal dvi žąsys iš penkių.
Ar yra geresnių restoranų ne tik Šveicarijoje, bet ir tame kalnų kaimelyje? Žinoma, yra, ir mes ten buvome, tik ne tą dieną.
Šalis tobulai gamina šokoladą, surenka laikrodžius ir brandina sūrį, bet restoranai nėra slidininkų, bankininkų ir karių šalies stiprioji pusė.
Vogellisi, 19 Dorfstrasse, Adelboden, Šveicarija. Tel. +41 33 673 41 41. Tinklalapis. Facebook profilis.
Restoranas kasdien nuo 18:00 iki 23:00.
